„Pavojingas ne tik pirmasis ledas... Saugiam ledui susidaryti ne į sveikatą tokia klimato kaita, kokią stebime šią žiemą. Šiemet ledo storis ir jo stiprumas labai įvairus, – sako jis. – Žiemą netikėtai užklupusi pavasarinė šiluma ir lietus, gerokai aptirpdė jau užšalusius vandens telkinius, o žadamas atšalimas, tikėtina, suformuos netolygų ledą“.
Ar bus saugu ant tokio ledo?
„Priklauso nuo to, kiek šaltukas spaus ir kaip ilgai jis laikysis. To paties ežero ledas gali būti 10 centimetrų storio, už kelių metrų – 20 centimetrų, dar už kelių – visai plonas. Apie upes net nekalbu – tiek vandens kritulių iškrito, kad per pusę dienos gali sumažinti ledo storį per pusę“, – tvirtina ugniagesys naras.
Jo teigimu, saugus ledas ant vandens telkinio yra toks, kuris užšąla be sniego, grynas, ir jo storis turi būti ne mažiau 7 cm. Bet kai ant plono ledo sluoksnio pirmiau pasninga, tada užšąla, tuomet 7 cm ledo storis saugumo negarantuoja – galima įlūžti.
Pirmojo ledo stiprumą ypač mėgsta patikrinti žvejai ir, neretai, vaikai. Jis pataria žengiant ant užšalusio vandens telkinio gerai įsitikinti, koks ledo storis – išgręžti skylę ir pamatuoti jo storį. Einant ežero ledu būtina turėti smaigus. Įlūžus – bandyti išlipti apsivertus ant nugaros.
M. Gimžauskas naru dirba jau dvylika metų. Grįžęs iš emigracijos į Lietuvą, tolesnį kelią rinkosi tikslingai. Pradėjęs dirbti ugniagesiu gelbėtoju netrukus pasirinko naro specializaciją. Apie šį darbą žinojo iš brolio, kuris tuo metu jau dirbo naru.
„Mūsų darbas – žmonių ir gyvūnų gelbėjimas, kūnų paieška vandens telkinyje, skenduolių iškėlimas į vandens paviršių, – pasakoja Modestas. – Romantikos šiame darbe nėra. Nėra ir taip, kad žmogus skęstų kur nors gražioje ir patogioje mums vietoje. Dažniausiai nuskendusiųjų kūnų tenka ieškoti dumble, tamsoje, šaltyje, gilumoje“.
Naro darbas labai sunkus, reikia fizinės ištvermės, žinių ir, žinoma, stipraus psichologinio pasiruošimo. Kas šiame darbe sunkiausia?
„Sunku būna, kai vandens temperatūra žema, ypač žiemą, nes ilgiau pabuvęs po vandeniu, būna, kad sušąli. Nors turime specialią aprangą ir dabar esame neblogai aprūpinti įranga ir apranga, bet vis tiek pasitaiko sudėtingų situacijų, kurios nepriklauso nuo materialinio apsirūpinimo ir kurias po vandeniu turi įveikti vienas, – teigia jis. – Sunku, kai vandens telkinio dugnas dumblėtas, nieko nematyti, arba labai užterštas įvairiomis atliekomis, kai reikia ieškoti žmogaus kūno specifinėse vandens telkinių vietose“.
Narų darbui įtakos turi ir gamtinės sąlygos. Jiems tenka dirbti ir virš vandens, ir vandenyje, ir po vandeniu.
„Kiekvienas gamtos niuansas turi reikšmę. Nekreipdamas į tai dėmesio, rizikuoji savo gyvybe. Didelis vėjas ar kaitra – labai blogina narų darbo sąlygas. Žiemą, saugantis žvarbaus vėjo, rekomenduojama pasiimti palapinę, kad nėrimas nebūtų ant vėjo ir sumažintų šalčio pojūtį. Jeigu šaltyje staigiai paneri po vandeniu, pradedi kvėpuoti, tai būna, kad reduktoriai užšąla“, – dalijasi jis darbo akimirkomis.
Kokie dar pavojai tyko?
„Jų yra įvairių. Štai kad ir hipotermija ar per staigus iškilimas į vandens paviršių, gali pridaryti narui nepavydėtinų situacijų. Būna, kad įsipainiojame į žvejų tinklus, kai prastas matomumas, iš jų išsilaisviname naudodami peilius. Labai daug priklauso nuo situacijos, visko būna. Esame pasirengę dirbti bet kokių situacijų metu“, – pasakoja M. Gimžauskas.
Narai gali leistis į vandens telkinio dugną iki 12 m. Žmogaus gelbėjimui naudojamos parankinės gelbėjimo priemonės: gelbėjimo rogės, gelbėjimo ratas, virvė, plūduras, o nuskendusiųjų paieškai – sonaras. Pasak Modesto, šis prietaisas yra nepamainomas jų darbe. Juo narai skenuoja vandens telkinio dugną ir nustato galimą kūno buvimo vietą. Tai pagreitina darbą ir sutaupo daug laiko ir kitų resursų.
Žiemą, neriant po ledu, naudojama virvė, kurios vieną galą būtinai laiko ant kranto ar virš eketės likęs kitas naras – tam, kad nepasiklystų panėręs kolega, ar panėrusiam prireiktų pagalbos.
Narų darbas – komandinis. Šiuo metu kartu su Modestu komandoje dirba 16 narų. Komandoje svarbu pasitikėjimas, bendravimas, vienas kito supratimas, svarbu žinoti kiekvieno komandos nario galimybes.
Gelbėtojo naro M. Gimžausko šeimoje auga dvi dukrytės – septynerių ir ketverių metų. Jis patikina, kad joms nuolat aiškina apie vandens keliamus pavojus, kaip saugotis, vis patikrina, ar jos atsimena tėčio pamokas.
„Vyresnioji jau moka plaukti, važiuojame į baseiną, o netoli nuo namų yra Tauragnų ežeras,“ – sako M. Gimžauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien pernai ugniagesiai gelbėtojai 367 kartus dirbo vandenyje ir ant ledo, jie ištraukė 118 skenduolių, iš jų 3 vaikus, bei išgelbėjo 40 gyventojų, iš jų 4 vaikus. Daugiausia darbų vandenyje vasarą buvo birželį (52), žiemą – gruodžio mėnesį (28).
