Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Krogertienė naujienų portalui lrytas.lt pranešė, jog gaisrą žuvo statinio 35 metų savininkės artimieji – 34 metų brolis, 54 metų dėdė ir pastarojo 58 metų sugyventinė.
Pati savininkė dėl šoko ir apsinuodijimo dūmais buvo nuvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o smarkiai apdegęs jos 37 metų pusbrolis paguldytas į reanimaciją.
Gaisrų tyrėjai išskyrė dvi pagrindines tragedijos versijas – neatsargų elgesį su ugnimi ir elektros instaliacijos gedimą.
Valstybinėje žemėje stovintis maždaug 300 kvadratinių metrų pastatas per pastaruosius kelerius metus ėjo iš rankų į rankas. Paskutiniu metu jame buvo gaminamos tvirtinimo detalės.
Apie naujus gyventojus, kurie šioje valdoje gyveno ir dirbo, sklido ne itin geros kalbos – neva dalis jų jautė pomėgį taurelei, o vienas netgi skundėsi, jog jam vaidenasi.
Šeima įsikūrė buvusioje skerdykloje
Pasak buvusios Antakalnio bendruomenės pirmininkės Reginos Martinkienės, anksčiau pastate veikusi skerdykla priklausė jos vyrui veterinarijos gydytojui.
Prieš ketverius metus vieno aukšto mūrinis statinys buvo parduotas, tačiau naujas savininkas ilgai juo neišbuvo – 2020 metų pradžioje pardavė jį jaunai vilnietei.
Pastaroji maždaug prieš mėnesį su savo pusbroliu lankėsi pas R.Martinkienę – papasakojo, jog užsiima laikiklių gamyba, verslas sekasi neblogai, produkcija pristatoma į prekybos centrus.
Laikiklių gamybos cechas buvusioje skerdykloje pradėjo veikti šių metų liepą.
Tame pačiame pastate apsigyveno naujosios savininkės giminaičiai, dažnai ten atvykdavo ir ji pati.
Kad nereikėtų nuolat važinėti iš Vilniaus į Ukmergės rajoną, gamybines patalpas jie pavertė savo būstu.
Antakalnyje apsigyveno savininkės jaunesnysis brolis, pusbrolis, dėdė ir pastarojo draugė.
Skundėsi, jog vaidenasi
Pasak Vilniaus apskrities policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Julijos Somorokovskajos, pirmadienio vakarą, likus maždaug 7 valandoms iki tragedijos savininkės brolis iškvietė policiją – sakė, kad dabar pagalbos nereikia, bet greitai prireiks.
Atvykusiems policininkams šis vyras nerišliai pasakojo, jog jau kurį laiką vartoja alkoholį, mato vaizdinius, jog kažkas stovo už durų ir nori jį sumušti, todėl ir iškvietė pagalbą.
Vyriškis teigė, jog dėl stuburo traumos sunkiai vaikšto, o pastaruoju metu eidamas į tualetą susižalojo antakį. Jis skundėsi galvos skausmais.
Pareigūnai kitame kambaryje rado jo seserį ir pusbrolį. Kadangi nusikaltimo požymių nebuvo, policininkai išvyko.
Tačiau antradienio naktį, apie 2 valandą pagalbos tarnybos sulaukė antro pranešimo – pastato viduje kilo gaisras. Vienas vyras smarkiai apdegė, kiti du žuvusieji užduso nuo dūmų, dar du žmonės išvežti į ligoninę.
Sklido kalbos apie muštynes
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento komunikacijos skyriaus atstovė Edita Zdanevičienė portalui lrytas.lt sakė, jog tyčinis padegimas kol kas neatmetamas, tačiau tai nėra pagrindinė tragedijos versijos. Tikriausiai nelaimė įvyko dėl neatsargaus elgesio su ugnimi arba elektros instaliacijos, kokio nors elektrinio prietaiso gedimo.
Tyrimo metu paaiškės tikroji pragaištingo gaisro priežastis. Įtariama, jog gaisras galėjo įsiplieksti dėl neužgesintos cigaretės.
„Buvusios mano vyro skerdyklos pastate pastaruoju metu apsigyveno žmonės iš sostinės – vilniečiai įsteigė įmonę, gamino ten laikiklius, ten galėjo įsikurti jos darbuotojai.
Netoliese yra parduotuvė – matydavau ir aš, kaip kai kurie iš tų žmonių ten ateidavo. Atrodė lyg būtų apsvaigę“, – pasakojo anksčiau Antakalnio bendruomenei vadovavusi R.Martinkienė.
Vietos gyventojai pasakojo, jog atvykėliai pirkdavo alkoholį.
Po žūčių kaime pasklido kalbos, kad gamybiniame pastate giminaičiai tragedijos išvakarėse susimušė – vietos gyventojai matė policiją, greitąją pagalbą.
Tačiau paaiškėjo, kad tai minėtas pirmasis iškvietimas, kai pagalbos numerį susirinko vaizdinius neva regėjęs vyras. Smurtas tąsyk nebuvo nustatytas.
Per šventes padaugėja tragedijų
Prieš šventes Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė paragino gyventojus būti itin atsargiems – neretai žmonės gamindami maistą, šildydami patalpas, palieka be priežiūros krosnis, dujinius, elektrinius šildymo prietaisus, užkaistus puodus.
Užsimiršimo, neatidumo pasekmės būna itin skaudžios – žmonės netenka turto, patiria sunkius nudegimus, neišvengiama ir mirčių.
Taip pat V.Šmigelskienė paragino nepalikti be priežiūros mažų vaikų.
Paprastai kasmet gruodį įvyksta daugiausiai pražūtingų gaisrų, ypač šventiniu laikotarpiu arba prieš pat jį.
