Bankroto administratoriumi dirbęs 65 metų V.Ramonas žuvo pilotuodamas lėktuvą, kuriuo jis buvo pakartojęs Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Patyręs lakūnas kartu su mokiniu žuvo pakaunėje nukritę į gyvenamojo namo kiemą.
2019-ųjų gruodžio 8-ąją po vidurdienio dvimotoris lengvasis lėktuvas „Piper PA-30 Twin Comanche“ (LY-ARS) patyrė avariją Noreikiškėse (Kauno r.).
Kartu su V.Ramonu skrido jo mokinys – 30-metis Bulgarijos pilietis.
Laukia ekspertų išvadų
Lėktuvas nukrito į gydytojo namo kiemą. Medikas bandė užčiuopti skridusių vyrų pulsą, bet padėti jiems nebuvo galimybių.
Nuo smūgio į žemę vienas lėktuvu skridęs žmogus buvo išsviestas iš orlaivio, o kito kūnas liko įstrigęs nuolaužose.
Dėl šio įvykio Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris iki šiol nebaigtas.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras Andrius Kiuršinas pranešė, kad laukiama svarbiausio dokumento – Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovo Lauryno Naujokaičio išvadų, kuriose turėtų būti nurodytos nelaimės priežastys.
Ar normalu, kad tokio dokumento nepavyko gauti per dvejus metus?
Prokuroras A.Kiuršinas patvirtino – tokiais atvejais tyrimas kartais užtrunka net kelerius metus. Jis vylėsi, kad eksperto išvados artimiausiais mėnesiais pasieks prokuratūrą.
Išskyrė vieną aplinkybę
Iškart po nelaimės aviacijos žinovai svarstė įvairias jos versijas. Viena jų – orlaivio fiuzeliažo apledėjimas, mat nelaimės dieną oras buvo labai permainingas, skrydžiui tinkamas prošvaistes keitė itin nepalankūs orai.
V.Ramonas gruodžio 8-ąją vienintelis kilo iš Aleksoto rajone esančio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo. Orlaivis nuskrido iki Karmėlavos (Kauno r.), o vėliau pasuko atgal, tačiau leidimosi tako nepasiekė.
Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius Alvydas Šumskas orlaivio apledėjimo galimybę tąkart vertino skeptiškai. Jis pirmiausia siūlė tirti variklio gedimo versiją ir turbūt buvo teisus.
Orlaivio variklis išties galėjo sustoti, tačiau ne dėl gedimo, o dėl degalų trūkumo.
Pasak prokuroro A.Kiuršino, šią kol kas neoficialią nelaimės priežastį sustiprina aplinkybė, kad įvykio vietoje beveik nerasta degalų likučių.
Patirtis nekėlė abejonių
V.Ramonas buvo labai patyręs pilotas, skraidęs daugiau kaip 9000 valandų. Pasak kaunietį pažinojusių bendraminčių, jis buvo labai atsargus lakūnas.
Avariją patyrusiu 1969 metais pagamintu lėktuvu „Piper PA-30 Twin Comanche“ V.Ramonas kartu su kitu žinomu lakūnu Gintautu Staniuliu 2003 metais atliko istorinį žygį per Atlantą.
Bendražygiai pagerbdami lakūnus S.Darių ir S.Girėną įveikė Atlantą du kartus – iš Lietuvos į JAV ir atgal.
Tai buvo pirmas toks skrydis lengvuoju lėktuvu pagerbiant legendinius Lietuvos lakūnus. Anksčiau būdavo skrendama tik į vieną pusę.
Skrisdamas lėktuvu V.Ramonas kartą jau buvo patyręs avariją – tai įvyko 2001 metų gegužės 27 dieną. Vos pakilęs iš Nidos oro uosto į Kuršių marias nukrito 1972 metais Prancūzijoje pagamintas keturvietis verslo klasės lėktuvas ST-10.
Orlaivį pilotavo V.Ramonas, kartu skrido jo draugų šeima su dviem vaikais. Nors tąkart nukritęs į Kuršių marias lėktuvas apvirto, niekas rimčiau nenukentėjo.
