Šventežerio gyventojai pasakojo, jog atokiau nuo kaimynų gyvenęs vienišius buvo keisto ir agresyvoko būdo, todėl ir pats mažai su kuo bendravo, ir aplinkiniai pas jį nesilankydavo.
„Prieš kurį laiką jis į savo sodybą buvo prisivedęs šunų. Jie ėmė puldinėti kaimynus, sulaukėme skundų. Tą kartą pavyko gražiuoju susitarti, kad vyras šunis atiduotų. Palikome vieną, bet paprašėme: „Būk geras, prisirišk“.
Rugpjūčio pabaigoje matydavome, kaip jis po kalnus vaikščiodavo su šunimi.
Gerokai prieš Vėlines man dingtelėjo mintis, jog senokai bemačiau tą vyrą.
Jis negirtaudavo, sveikata ir apskritai niekuo nesiskųsdavo. Kolūkių laikais dirbo jis vairuotoju, o vėliau liko be darbo.
Manau, palauksiu švenčių, – gal artimieji pas jį atvažiuos? Vyras turi kitame rajone gyvenančią seserį, du sūnus iš dviejų santuokų.
Kelias dienas man buvo neramu. Skambinau į parduotuvę, klausiau, ar lankosi, kada jį matė? Pardavėjos irgi nusistebėjo, jog vyras senokai bebuvo atėjęs.
Mus suklaidino jo ožkos. Gal penkias laikė. Matydavome, jog tvarto durys atviros. Ožkos rytais išeina į ganyklą, o vakarop sugrįžta.
Manėme, jog šeimininkas namuose. Tik vėliau supratome, jog ožkos pačios išeidavo ir grįždavo.
Nusprendžiau paprašyti pagalbos, iškviečiau ugniagesius, kad duris atidarytų, medikus bei policijos pareigūnus“, – pasakojo seniūnė.
Sodybos šeimininkui nebeprireikė medikų pagalbos.
Į vidų patekę pareigūnai rado fotelyje sėdinčio žmogaus palaikus.
„Tie, kas matė, sakė, jog vaizdas buvo baisus“, – sakė A.Burbienė.
Sprendžiant pagal policijos suvestinėse įregistruotą šį įvykį, galimas daiktas, jog sodybos šeimininką mirtis ištiko prieš kelias savaites.
Kūnas buvo taip suiręs, jog buvo nebeįmanoma nustatyti ne tik tapatybės, bet ir lyties.
„Seną žmogų dažniau aplankome. Šitam vyrui buvo tik 64 m., niekuo nesiskundė, todėl iš pradžių nebuvo minčių, jog jį galėjo ištikti mirtis“, – sakė seniūnė A.Burbienė.
Pastaruoju metu, kai siaučiant COVID – 19 virusui žmonės mažiau lankosi vieni pas kitus, beveik kasdien ugniagesių ir policijos užfiksuotų įvykių suvestinėse yra pranešimų apie artimųjų ar kaimynų prašymus padėti patekti į pagyvenusių žmonių būstus, nes šie neatidaro durų, nebeatsiliepia telefonu.
Butų savininkai dažniausiai būna randami negyvi.
Daugumos nelaimėlių pasigendama gan greitai.
Tačiau pasitaiko, jog apie mirusį žmogų sužinoma tik tada, kai laiptinės kaimynai pajaučia iš vienišiaus buto sklindantį irstančio kūno kvapą.
