Kaip rašoma BPC pranešime, sunerimusi dėl klientės sveikatos, vadybininkė paskambino skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Laimė, vadybininkė žinojo klientės asmens duomenis: vardą, pavardę, gimimo metus, namų adresą ir telefono numerį.
Į pagalbos skambutį atsiliepusi Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatorė greitai surinko visą reikiamą informaciją. Pabandžiusi paskambinti nurodytu telefonu ir įsitikinusi, kad niekas neatsiliepia, bei numanydama, kad nuvykus nurodytu adresu buto durų gali niekas neatidaryti, pranešimą apie pagalbos poreikį pareigūnė perdavė visoms trims pagrindinėms tarnyboms: policijai, greitajai medicinos pagalbai ir priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms.
Policininkai ir ugniagesiai gelbėtojai prie daugiabučio namo atskubėjo po 10 minučių. Nors ir ne iš karto, bet buto duris atidarė pati šeimininkė – jos veidas buvo kruvinas. Šešiasdešimtmetė moteris svirdinėjo, sunkiai dėstė mintis, neatsiminė, kas jai nutiko.
Patikrinę blaivumą, policininkai nustatė, kad moteris blaivi, todėl atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada nedelsdama išvežė ją į ligoninę.
Taip laiku iškviestos skubiosios pagalbos tarnybos padėjo rimtą sveikatos sutrikimą patyrusiai ukmergiškei. Nežinia, kaip būtų pasibaigusi istorija, jei moteriai tą rytą nebūtų paskambinusi tokia rūpestinga ir neabejinga vadybininkė.
