Kaunui smogusi liūtis kai kurias miesto gatves pavertė vandens telkiniais, kuriuose maudėsi automobiliai, o kauniečiai stebėjosi, kodėl tokie reiškiniai susidarė net atnaujintose transporto arterijose.

Iki pusės kėbulo apsemti automobiliai, o vandeniui nuslūgus – ant šaligatvių išdėlioti jų valstybiniai numeriai. Tokiomis nuotraukomis socialiniuose tinkluose savaitės pradžioje dalijosi kauniečiai.

Miesto gyventojai šmaikštavo, kad Kaunas po liūties tampa Venecija, ruošėsi pirkti valtį kelionei į darbą ir kvietė draugus į žygį baidarėmis.

Daugiausia pranešimų apie vandens sankaupas atskriejo iš Kuršių ir Jonavos gatvių, Baltų prospekto. Gyventojai tikino, kad kai kuriose vietose vandens gylis siekė pusę metro.

Groteles būtina išvalyti

„Lietaus nuotekų sistema Kaune vertinama gana gerai ir vamzdžių pločio užtenka. Po miestu išsiraizgę iki 1,5 metro skersmens vamzdžiai, tačiau prasidėjus liūčiai neverta tikėtis, kad gatvė liks sausa“, – kalbėjo įmonės „Kauno vandenys“ Gamybos skyriaus vadovo funkcijas atliekantis Rimas Stunžėnas.

Pasak jo, paviršinių nuotekų sistemą sudaro ne tik vamzdžiai po žeme, bet ir šulinėliai bei juos dengiančios grotelės. Jas liūties metu užneša nušienauta žolė ir įvairios šiukšlės. Sumažėjus vandens pralaidumui gatvė pradeda tvenktis.

Susidarius tokiai situacijai avarinės tarnybos darbuotojai valo groteles, plauna lietaus nuotekų tinklą. Šie darbai įvairiose miesto vietose atliekami ir profilaktiškai – nelaukiant liūties.

Pagal sutartį su Kauno savivaldybe grotelės tikrinamos bent kartą per metus, o kai kuriose vietose – ir dažniau.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pranešė, kad kai kuriose vietose žolei pjauti jau naudojama įranga, turinti jos surinkimo funkciją.

„Groteles užkemša ir besimėtančios šiukšlės. Vienintelis sprendimas – mažinti jų kiekį miesto gatvėse“, – išeitį siūlė A.Pakalniškis.

Išaugo skambučių skaičius

Pastarosiomis dienomis Kaune per parą iškrito nuo 7,3 mm iki 12,9 mm kritulių, o tai vertinama kaip gausus lietus.

Pasak „Kauno vandenų“ atstovo R.Stunžėno, per parą bendrovės avarinė tarnyba vidutiniškai sulaukdavo 25–30 gyventojų skambučių. Kai kuriomis šios savaitės dienomis buvo užregistruota apie 40 pranešimų.

Keli pranešimai gauti dėl vietomis apsemtų Jonavos, Kuršių gatvių bei V.Krėvės prospekto. Dažniausiai tokiose vietose dėl gausaus lietaus buvo valomos užneštos lietaus nuotekų tinklo šulinių grotelės.

Dalis skambučių gauta dėl sukilusio lygio nuotekų tinklo šuliniuose. Siekiant išvengti rūsių užliejimo šuliniai buvo valomi.

Tenka skaičiuoti ir pinigus

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A.Pakalniškis neabejojo, kad rekonstravus vandens nuotekų sistemą situacija tose vietose iškart pagerėjo. Vanduo nebekelia rūpesčių Laisvės alėjoje, Žemaičių plente, daugelyje Aleksoto gatvių.

Didžiausia bėda, kad šie darbai kainuoja labai brangiai. Naujos nuotekų sistemos tiesimo kaina prilygsta to paties ilgio gatvės rekonstrukcijos išlaidoms.

„Galbūt techniškai įmanoma pasiekti, kad po liūčių visame mieste neliktų vandens sankaupų, tačiau tai būtų pernelyg brangus sumanymas“, – svarstė A.Pakalniškis.

Jo skaičiavimais, Kaune yra apie 15 vietų, kuriose po liūčių susidaro vandens sankaupos.

„Darbai vyksta be sustojimo ir tokių vietų mieste mažėja“, – tikino A.Pakalniškis.