Nors per avarijas, kuriose žuvo jų artimieji, automobilius vairavę žmonės liko gyvi – jų gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. O teisybės paieškos, kodėl įvyko tragedija, ne tik nuolat primena tragediją, bet ir kainuoja tūkstančius eurų.
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia: Per tragišką avariją 10-metės dukters netekę tėvai iki šiol prisimena jos pranašišką klausimą
Prireikė psichologų pagalbos
Kai pernai rugpjūčio 17-ąją Šleikų šeima iš Vilniaus leidosi į kelią namo Rokiškio rajone, niekas nė nenutuokė, kad kelionė baigsis tragiškai.
V.Šleikus su žmona sostinėje turėjo reikalų, tad savaitgaliui pasiėmė studentę dukterį 20 metų Viktoriją, kuri per vasaros atostogas dirbo vaikų darželyje. Šeima rengėsi švęsti dukters gimtadienį, o drauge – ir jos palydas į Ispaniją, kur mergina ketino studijuoti.
Kupiškio rajone į kelią išbėgo stirna, V.Šleikus staigiai stabdė, tačiau pasipainiojo dar viena, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, vairuotojas net negalėjo matyti. Automobilis vertėsi, o šalia tėvo sėdėjusi Viktorija žuvo, spėjusi tik surikti „Tėti!“
V.Šleikus iki šiol kasdien prabunda su mintimis apie žuvusią dukterį, kasdien užduoda sau klausimus, ar galėjo būti kitaip, nors atsakymų niekaip neranda.
„Bet laikui bėgant darosi lengviau. Aš – bendraujantis žmogus, tad ir su psichologais pasikalbu, ir su kitais žmonėmis“, – teigė vyras. Tačiau nelaimė pagilino sutuoktinių Šleikų santykių krizę – jie pasuko skirtingais keliais.
Šleikai dar turi metais jaunesnį sūnų, tad ir dėl jo 45 metų V.Šleikus stengiasi nepalūžti, o, laukdamas ikiteisminio tyrimo išvadų, pats ieško priežasčių, kodėl įvyko tragedija.
Kodėl atsivėrė variklio dangtis?
Nuo pat pradžių V.Šleikų glumino tai, kad po avarijos, kurioje „Toyota C-HR“ buvo visiškai sumaitota, o nuo smūgio deformavosi visas stogas, neišsiskleidė nė viena saugos pagalvė, nors automobilis buvo apynaujis.
Pradėjęs domėtis, vyras aptiko, kad įrašai apie šį automobilį skirtingose duomenų bazėse yra skirtingi – jis taip ir neišsiaiškino, kada tiksliai jis pagamintas. Tad tai apsunkino ir galimybes aiškintis, ar šių automobilių atstovai Panevėžyje jam pardavė techniškai tvarkingą „Toyota C-HR“. Juolab kad yra daugiau detalių, patvirtinančių, jog automobilis galėjo būti ne naujas.
Tačiau V.Šleikaus avarijos istorijoje – naujas netikėtas posūkis: po vienos televizijos laidos vyrą susirado praeityje garsus lenktynininkas Stasys Brundza ir iškėlė dar vieną klausimą, kuriam iki šiol niekas neteikė didelės reikšmės – kodėl atsidarė automobilio variklio dangtis?
Technikos mokslų daktaras 72 metų S.Brundza apžiūrėjo „Toyota C-HR“, eismo įvykio vietą ir padarė išvadą – tragiška nelaimė įvyko būtent dėl to, kad po smūgio į stirną atsivėrė automobilio variklio dangtis. Tada vairuotojas prarado orientaciją ir automobilis vertėsi.
„Nesu tikras, kad nuo smūgio į stirnelę automobilio saugos pagalvės ir turėjo išsiskleisti – tas smūgis galėjo būti pakankamai minkštas, tad davikliai galėjo nesuveikti. Pats prieš pusantrų metų nukaliau briedį, bet net tada pagalvės neišsiskleidė. Esminis klausimas, kodėl po tokio smūgio atsivėrė variklio dangtis, o juk būtent dėl to, vairuotojas ir nesuvaldė automobilio“, – įsitikinęs S.Brundza.
Anot garsaus lenktynininko, jei variklio dangtis būtų neatsivėręs, nebūtų ir tragedijos.
„Tai – ir automobilio konstrukcijos klausimas. Tokių automobilių keliuose važinėja milijonai, tad automobilių sauga besirūpinančios organizacijos turėtų susirūpinti šiuo klausimu“, – teigė S.Brundza.
Įtartinas – dar vienas automobilis
V.Šleikaus samdyti ekspertai nustatė, kad vairuotojas stabdį paspaudė greičiau nei tai padarė automatinė automobilio stabdymo sistema – šios davikliai kliūtį užfiksavo tik po pusės sekundės. Greičiausiai ta kliūtis ir buvo antroji stirna, kurios vairuotojas negalėjo pastebėti, nes šią užstojo griovys.
Tuo tarpu prokurorų prašymu ekspertizę atlikę LTEC ekspertai nustatė, kad laikantis leistino greičio, V.Šleikus susidūrimo su stirna galėjo išvengti. Tačiau vairuotojo pasitelkti nepriklausomi ekspertai, tarp kurių buvo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, nustatė priešingai – smūgis buvo neišvengiamas.
Dar viena – komisinė ekspertizė, turinti nustatyti, kurios ligtolinės ekspertizės išvados teisingos, atsakymo kol kas nepateikė.
V.Šleikus neslepia, kad važiavo greičiau nei leistinas 90 km per val. greitis. Nepriklausomų ekspertų išvadose teigiama, kad susidūrimo smūgio greitis buvo 116 km per val.
Vyras atliks dar vieną ekspertizę užsienyje – sumaitotą automobilį siųs į Vokietiją. Šios ekspertizės išvados V.Šleikui gali būti svarbios civilinėje byloje, jei Virginijus nuspręs įrodinėti, kad „Toyota C-HR“ buvo užprogramuotas jo dukters karstas.
Pradėjęs aiškintis, ar negali būti, kad „Toyota C-HR“ pardavėjai Panevėžyje jam pardavė techniškai netvarkingą automobilį, V.Šleikus domėjosi ir ten pat pirktu „Toyota Auris“.
Vyras išsiaiškino, kad tas automobilis jam parduotas kaip sveikas ir net su metų garantija, nors Vokietijos ekspertai nustatė, kad jis buvo daužtas.
„Tačiau nebeturiu to automobilio – ankstesnysis advokatas pasinaudojo mano būsena ir įkalbėjo „Toyota Auris“ už rinkos vertę vėl parduoti pardavėjams. Dabar tikrai taip nebedaryčiau, bet tada buvo psichologiškai sunku ir patikėjau advokato tikinimais, kad per teismus tik nervus susigadinsiu. Turiu visus dokumentus, kad pirkdamas „Toyota Auris“ buvau apgautas, bet nežinau, ar dar pavyks juos panaudoti“, – pasakojo V.Šleikus.
Pinigus skolinasi iš klientų
Ieškodamas atsakymų, kas lėmė dukters žūtį, V.Šleikus jau išleido ne vieną tūkstantį eurų.
Dviem advokatams, kurie, anot gedinčio tėvo, nenuveikė nieko, tik ėmė pinigus, jis jau sumokėjo 10 tūkst. eurų. Nemažai kainavo ir ekspertizės – vyras net negali pasakyti tikslios sumos, nes bijo skaičiuoti.
Nemažai kainuos ekspertizė Vokietijoje – vien vertimas į vokiečių kalbą pareikalaus ne vieno tūkstančio.
„Nesu milijonierius, bet turiu gerų klientų, draugų. Pinigus šiems reikalams skolinuosi iš klientų, tačiau noriu rasti teisybę“, – tvirtino statybų įmones Lietuvoje ir Švedijoje turintis vyras, sutinkantis su tuo, kad be pinigų teisybės paieškos apskritai būtų neįmanomos.
Prieš tragediją – pranašiškas sapnas
2001-ųjų birželį tragiška lemtis ištiko įmonės „Grigeo“ prezidento Gintauto Pangonio žmoną ir jauniausiąjį sūnų. Šeima vyko pailsėti į Palangą, kai maždaug 240-ajame autostrados Vilnius-Klaipėda kilometre G.Pangonis išvydo sunkvežimį, važiuojantį antra eismo juosta.
„Staiga jis pasuko į dešinę. Už jo pamačiau stovinčius du automobilius. Bandžiau juos aplenkti, tačiau vieną automobilį vis tiek užkabinau. Mano mašiną sumėtė. Ratai kliudė dešinį kelkraštį, pasukau atgal, kad nenulėktume nuo kelio. Mašiną vėl sumėtė ir mes vertėmės kokius keturis kartus“, – „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs G.Pangonis.
Jo vairuojamas visureigis „Opel Frontera“ sustojo apvirtęs ant šono dešiniajame autostrados griovyje.
„Opel Frontera“ automobilyje sėdėjo trys G.Pangonio sūnūs, žmona ir žmonos motina.
Automobiliui verčiantis, vairuotojo ketverių metų sūnus Vilius iškrito per langą ir žuvo iš karto. 35 metų Vilma Pangonienė buvo sunkiai sužalota ir, neatgavusi sąmonės, mirė ligoninėje.
G.Pangonis atsitrenkė į vieno kauniečio automobilį. Jaunuolis su mergina irgi vyko ilsėtis į Palangą. Automobiliui sugedus, jį kaproniniu trosu tempė kitas vairuotojas.
Tačiau, lenkiant lėtai važiavusį automobilį, trosas trūko ir jie liko antroje eismo juostoje. Vaikinai ketino vėl pritvirtinti valkstį. Tuo metu sugedusį automobilį užkliudė G.Pangonio vairuojamas visureigis.
2002 m. gegužę Lenkijoje, Grajevo apskrities Popovo gyvenvietėje žinomo krepšinio trenerio Roberto Kuncaičio vairuojamas „Audi“ susidūrė su lenkų autobusu „Neoplan“. Nuo sužalojimų ligoninėje mirė trenerio žmona Sonata Kuncaitienė. Sužaloti ir drauge važiavę vaikai: vienam lūžo koja, kitam – ranka.
R.Kuncaitis nukentėjo nesunkiai – jam sutrenkta galva. Lenkų autobuso vairuotojui per įvykį išmušti keli dantys.
„Visa šeima automobiliu važiavome iš Vokietijos ir Lenkijoje įvyko tragiška avarija. Visi buvome sužaloti, tačiau Dievas pasirinko mano žmoną Sonatą. Vis persukinėju tą kraupų filmą galvoje ir nuolat mąstau, ar buvo galima to išvengti? Tikriausiai tokios mintys kamuos iki gyvenimo pabaigos“, – vėliau teigė R.Kuncaitis.
Treneris tvirtino, kad buvo susapnavęs tragediją, bet į pranašišką sapną nekreipė dėmesio. R.Kuncaitis sapnavo, kad vaikščiodamas su žmona išvydo baltą akmenį. „Aš jį paėmiau ir likau gyvas, žmona nepaėmė ir žuvo. Tvyrojo kažkokia bloga nuojauta. Jutau, kad kažkas mus kontroliuoja, kažkas iš viršaus duoda ženklus“, – pasakojo R.Kuncaitis.
Psichologinė būsena kelia pavojų
Tomas Lagūnavičius, psichologas:
„Kaltės jausmas susideda iš trijų dalių. Pirmiausia keliamas klausimas, ar galėjau pasielgti kitaip. Žmonės visada pradeda ieškoti alternatyvių tos situacijos sprendimo variantų: gal reikėjo išvažiuoti anksčiau ar kitaip pasukti vairą.
Prisimindamas tą situaciją, žmogus visada galvoja ir apie tai, ką darė kiti ir ką darė jis pats. O šiuo atveju dažniausiai susimąstoma apie tai, kad pats žmogus padarė klaidą, kuri lėmė tragediją.
Galiausiai žmogus dėl tragiškos situacijos norėtų apkaltinti ką nors kitą. Jei aplinkybės neleidžia to padaryti, po kiek laiko žmogus pradeda kaltinti pats save.
Tokia situacija yra pavojingiausia. Kai žmogus kaltina save, juda depresijos link. O už to neretai slypi ir savižudybės grėsmė: kai negaliu susitvarkyti su tuo kas vyksta, kaltinu save, kad esu silpnas ir nėra prasmės gyventi.
Nesibaigiantys teismo procesai po tragedijos apskritai yra pavojingi žmogaus psichologinei būsenai. Pirmiausia dėl to, kad nuolat primena tragediją.
Be to, teismuose visada yra suinteresuotosios pusės, tad kita pusė gali būti nesuinteresuota nutraukti procesą. Kaltintojas – atstovauja ne tik valstybei. Netiesiogiai – ir kitai pusei, o tai reiškia, kad ta kita pusė sustiprėja. Tad žmogus save graužia ne tik iš vidaus, bet ir patiria išorinį spaudimą, o dėl to gali pradėti neteisingai interpretuoti realybę, daryti klaidų.“
Mama žuvo prieš gimtadienį
63 metų Eugenijaus Ušacko vairuojama „Honda CRV“ praėjusią savaitę Ukmergėje trenkėsi į medį, o į ligoninę su sūnumi važiavusi motina Laima Ušackienė žuvo. Jaunesnysis E.Ušacko brolis, buvęs politikas ir diplomatas Vygaudas Ušackas tvirtino, kad tragedija įvyko, nes vairuotoją ištiko insultas.
Tačiau kraujo tyrimas patvirtino alkoholio matuoklio parodymus iškart po avarijos – E.Ušackas vairavo išgėręs. 1,32 promilės girtumas reiškia, kad vairuotojui gresia iki dešimties metų nelaisvės.
Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį (dėl neblaivaus asmens padaryto kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus).
Artimojo netekties skausmas – visada neišmatuojamas lyg vandenynas. Tačiau gėla bloškia į dar didesnę ir tamsesnę prarają, kai mylimas žmogus žūsta staiga, iš pažiūros lygiame kelyje, o klausimas, ar galėjo būti kitaip, jau niekada nepaleidžia.
