„Mes vis dar bijome vairuoti. Bijome sukti į kairę. Vengiame to kelio. Važiuodamas automobiliu visada jaučiu, kad Kotryna sėdi man už nugaros. Tik atsisukti bijau, nes žinau, kad jos nepamatysiu“, – avarijoje žuvusios dešimtmetės dukters gedinčio Vaido Jankausko akis užtvindė ašaros.
Prabėgo jau beveik penkeri metai, kai per tragišką avariją kelyje Valkininkai-Daugai-Alytus žuvo tuomet vienturtė vilniečių Jankauskų duktė Kotryna. V.Jankausko žmonos Jurgitos vairuojamas „Toyota Avensis“ suko į kairę, kai į jį rėžėsi ta pačia kryptimi nuo Vilniaus važiavęs „Audi Q7“ visureigis.
Protu sunkiai paaiškinama, bet 42 metų J.Jankauskienė byloje tapo kaltinamąja, nors jos vairuojama „Toyota“ jau buvo beveik įsukusi į aikštelę, didžiuliu greičiu atvažiuojančio visureigio ji niekaip negalėjo pastebėti, o šis lenkė visą automobilių koloną ir išdygo tarsi iš niekur.
Artimojo netekties skausmas – visada neišmatuojamas lyg vandenynas. Tačiau gėla bloškia į dar didesnę ir tamsesnę prarają, kai mylimas žmogus žūsta staiga, iš pažiūros lygiame kelyje, o klausimas, ar galėjo būti kitaip, jau niekada nepaleidžia.
Pranašiškas dukters klausimas
Tos lapkričio 1-osios prieš penkerius metus 43 metų V.Jankauskas nepamirš visą likusį gyvenimą. Visų Šventųjų dieną Vaidas, Jurgita ir jų dešimtmetė Kotryna važiavo pas vyro tėvus į Alytaus rajoną.
Neskubėjo, važiuodamiesi kalbėjosi. Kotryna rengėsi pirmajai Komunijai ir skaitinėjo, ką turėjo pasirengti pamokėlėms. Staiga ji tėvo paklausė: „Ar gerai, kad Ieva sugundė Adomą?“ „Ne, negerai. Jei būtų to nepadariusi, gyventume rojuje ilgai ir laimingai“, – atsakė V.Jankauskas. Mergaitei kažkodėl įstrigo tas „gyventume ilgai“ ir ji paklausė: „O nemanai, kad ilgai gyventi būtų nuobodu?“
Dabar tie žodžiai atrodo pranašiški. Po kiek laiko Kotryna ištarė paskutinį savo sakinį: „Pritildykite radiją, nes noriu miego.“ Gedintį tėvą guodžia tik mintis, kad tuomet, kai įvyko tragiška avarija, duktė miegojo.
Pravažiavusi Daugus šeima nutarė stabtelėti aikštelėje, į kurią, įvertinusi situaciją kelyje, savo „Toyota“ pasuko J.Jankauskienė. Keliu paskui Jankauskus judėjo septynių ar aštuonių automobilių kolona ir visi mažino greitį, nes „Toyota“ rodė kairįjį posūkį.
V.Jankauskas jau gręžėsi žadinti dukters, kai galingas smūgis jį bloškė atgal – juodos spalvos „Audi Q7“ Jankauskų automobilį tiesiog sumaitojo.
Po to – spengianti tyla. „Kaip filmuose, kai svarbų epizodą rodo sulėtintai. Aš nieko nemačiau, nieko nejaučiau, tik gaudžiau Kotrynos balsą – ar ji rėkia, ar spiegia, ar ką nors sako. Tos minutės man buvo pačios baisiausios“, – V.Jankausko gerklę užspaudžia gniužulas.
Vėliau vyras jau prisimena pušis ir debesis, daug žmonių ir moterį raudonais auskarais, kuri jam kartojo, kad viskas bus gerai. Tačiau ant žemės paguldytas ir judėti negalintis V.Jankauskas akimis ieškojo dukters: „Ir tik tada, kai greitosios paramedikai mane pirmą užkėlė ant neštuvų supratau, kad viskas, nes pirmiausia gelbėja tą, kurį dar galima išgelbėti, o aš žviegiau, kad gelbėtų mano vaiką.“
Skausmą bandydavo išrėkti
Už tėvo dešinėje automobilio pusėje prisegta vaikiškoje automobilinėje kėdutėje sėdėjusi mergaitė nebuvo prispausta, tačiau per avariją smarkiai pažeisti jos vidaus organai. Kotryna paniro į komą, o lapkričio 4-ąją ligoninėje mirė.
Vaidas ir Jurgita atsipirko sumušimais ir palyginti nesmarkiais sužeidimais.
„Iš pradžių pykau ant Dievo – kodėl Kotryna? Kodėl ne aš? Ne žmona? Mes jau gyvenimo matę, gal kai kada ir ne visai teisingai elgėmės, bet vaikas? Juk ji niekuo nenusikalto, buvo labai gera mergaitė: švelni, paslaugi, pareiginga. Per ketverius metus, kol lankė mokyklą, vos kelis kartus ją žadinome – šeštą ryto ji pati stryktelėdavo iš lovos“, – pasakojo V.Jankauskas.
Klausimai, kodėl taip nutiko jų šeimai, persekiojo ne vieną mėnesį. Paniręs į juodą neviltį, V.Jankauskas kartais skausmą bandydavo išrėkti. Bet dvasinė būsena negerėjo.
„Tik po kiek laiko supratau, kad visiškas absurdas ant ko nors pykti – tik pats sau dar labiau kenkiu, nes atsakymų niekada nerasiu. Nebepykstu ant Dievo ir nepykstu ant tų žmonių, kad Kotryna išėjo. Tik suprantu, kad mūsų gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo“, – tvirtino pirmagimės dukters vis dar gedintis tėvas.
Jurgitai ir Vaidui buvo didelė staigmena, kai, prabėgus keliems mėnesiams po avarijos, sužinojo, kad turės dar vieną vaiką. Metai po tragedijos – lapkričio 30-ąją – gimė Agota.
„Kotryna ten, viršuje, matyt taip sudėliojo. Negalėjau suprasti, kaip čia taip – apie dar vieną vaiką net nesvarstėme. Kotrė jau buvo didelė, su ja normaliai pasikalbėti galėdavome ir kai jos netekome, griuvo visas pasaulis. O čia – lyg iš niekur nauja gyvybė“, – svarstė V.Jankauskas.
Vaidas kelis kartus pakartojo – jaunėlė nėra pakaitinis vaikas. Ji – kitas žmogus ir visai kitokia nei buvo Kotryna, nors išoriškai mergaitės ir labai panašios.
Netrukus ketvirtąjį gimtadienį švęsianti Agota – užsispyrusi kaip žemaitė mama, turi tvirtą savo nuomonę, o Kotryna buvo gerokai nuolaidesnė.
„Būna, žmonės paklausia, kiek vaikų turiu. Dažniausiai atsakau, kad du – vienas danguje, kitas – čia. Abi dukterys man vienodai brangios, abi taip pat myliu. Tik Kotrynos jau nebėra“, – sakė V.Jankauskas.
Ekspertizės vis nesibaigia
Penktadienį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose vėl atversta byla, kurioje „Toyota Avensis“ vairavusi J.Jankauskienė tapo kaltinamąja, o V.Jankauskas – nukentėjusiuoju. „Audi Q7“ vairuotojas yra tik liudytojas.
Byla penktadienį pasisuko netikėta linkme – Jankauskų atstovai pareikalavo nušalinti prokurorę Reginą Juškevičienę.
Šio prašymo pagrindu tapo buvusio pareigūno pasakojimas televizijos laidoje apie tai, kad prokurorė jam asmeniškai prisipažinusi neturinti supratimo, kas šioje byloje kaltas, pati nevairuojanti ir jai neva jokio skirtumo, ką apkaltinti dėl mergaitės žūties.
Po prašymo nušalinti prokurorę, ir pati R.Juškevičienė pateikė prašymą nusišalinti. Atsakymą į šiuos prašymus teismas pateiks kitą savaitę.
Nors avarijos liudininkai lyg susitarę tvirtina, kad būtent „Audi Q7“ vairuotojas, kurio automobilyje tąsyk dar važiavo žmona ir trys vaikai, pavojingai elgėsi kelyje, nuolat lenkė net per ištisines juostas, kad pradėjo lenkti koloną, nesulaukęs, kol manevrą pradėjęs „Toyota Avensis“ automobilis jį baigs, prokurorė R.Juškevičienė iki šiol laikėsi savo: dėl avarijos kalta J.Jankauskienė.
Neva tai parodė ekspertizė. Tačiau byloje paaiškėjusios detalės kelia klausimų, ar byla nėra šališka.
Avarijos tyrimą pradėjęs tyrėjas Arūnas Puodys policijoje jau nebedirba. Vis dėlto teisme prabilęs buvęs pareigūnas tvirtino, kad jo tris kartus reikalauta perrašyti tarnybinį pranešimą. A.Puodys atsisakė tai padaryti, pareiškęs, kad jo pirminė išvada yra tiksli: galimas tragiškos avarijos kaltininkas – didžiuliu greičiu lėkęs „Audi Q7“ vairuotojas.
Neva milžinišką „Audi Q7“ greitį akivaizdžiai rodė tai, kad, nubloškęs „Toyota Avensis“, jis sustojo gerokai toliau – paprastai po tokio susidūrimo automobiliai lieka vienas šalia kito.
Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro (LATC) ekspertų išvados glumina: jie tvirtina, kad „Audi Q7“ važiavo vos didesniu nei leistinas 90 km per valandą greitis. Jankauskų samdytas nepriklausomas ekspertas nustatė, kad tas greitis buvo ne mažesnis kaip 120 km per val.
Pirminės ekspertizės išvada J.Jankauskienės gynėjui Gediminui Milevičiui pasirodė mažų mažiausiai keista – nustatyta, kad dėl avarijos kalta žuvusios mergaitės motina, nors šią ekspertizę atliko tam tinkamos kvalifikacijos, transporto trasologijos, neturėjusi ekspertė.
Advokatų prašymu, atlikta pakartotinė ekspertizė, bet teisme paaiškėjo neatitikimai, tad atlikta ir trečioji. Antroji ir trečioji ekspertizės tik patvirtino pirmosios išvadą, bet vėliau teisme ekspertai pripažino, kad rėmėsi pirmosios ekspertizės išvada ir duomenis tik perrašė.
Ketvirtoji LTEC ekspertizė patvirtino pirmųjų išvadas, tad kaltinamosios ir nukentėjusiojo advokatai dabar teisme apklausia šią ekspertizę atlikusius ekspertus. Du jau patvirtino nenumatę tikimybės, kad „Toyota“ prieš sukdama buvo sustojusi.
Dar viena papildoma ekspertizė buvo atlikta dėl to, ar avarijos metu „Toyota Avensis“ automobilyje degė kairiojo posūkio lemputė. Ekspertai patvirtino, kad ši lemputė degė. O tai reiškia, kad „Audi Q7“ vairuotojas privalėjo sustoti arba aplenkti kliūtį iš dešinės.
Jankauskų advokatai užsakė nepriklausomą ekspertizę, o šios išvada buvo priešingos LTEC išvadoms, nes avarijos kaltininku nurodė „Audi Q7“ vairuotoją – turtingą ir įtakingą verslininką.
Klausimai – kol kas be atsakymų
Kaltinamosios ir nukentėjusiojo gynėjams kyla ir daugiau klausimų, į kuriuos jie kol kas neranda atsakymų.
„Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad įvykio vietoje pareigūnas privalėjo filmuoti ir jis pats Imuniteto tarnybai atliekant tyrimą patvirtino, kad filmavo. Kitas pareigūnas irgi tvirtino, kad buvo filmuojama, nes tai privaloma, kai eismo įvykyje žūsta žmogus. Bet bylos medžiagoje filmuotos medžiagos nėra“, – stebėjosi V.Jankausko atstovas Stasys Survila.
Dar viena gynėjams ramybės neduodanti detalė – kur dingo įvykio schemos juodraštis? Pagal instrukcijas, tik retais atvejais galima braižyti eismo įvykio juodraštį ir paskui schemą perbraižyti ant blanko, kaip nutiko šįsyk.
Bet juodraštis visada privalo būti pridėtas prie bylos. O jo šioje byloje nėra – tai irgi išsiaiškino Imuniteto tarnyba. Kaip ir schemoje nėra nė vieno vairuotojo ar liudininko parašo, tik schemą braižiusio pareigūno.
„Lietuvos policijos Imuniteto tarnyba dėl šių aplinkybių atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, bet mums kyla klausimas, ar eismo įvykio schema nebuvo perbraižyta?“ – sakė S.Survila.
Skaičiuoja kiekvieną centą
Kol advokatai teisme aiškinasi įtartinas ekspertizių išvadas ir aplinkybes, Jankauskai skaičiuoja kiekvieną centą ir ieško galimybių sumokėti už brangiai kainuojantį teismo procesą.
Skulptorės išsilavinimą turinti J.Jankauskienė jau iki tragedijos neturėjo pastovių pajamų. Po avarijos rūpinosi laidotuvėmis, paskui pastojo, augino dukterį ir dar prižiūrėjo vėžiu susirgusią vyro motiną. Iškeliaudama Anapilin Vaido motina paprašė į jos karstą įdėti braškių, kad galėtų jų nunešti anūkei Kotrynai.
Tik prieš metus Jurgita gavo darbą logistikos bendrovėje – iki tol šeima gyveno iš reklamos agentūroje dizaineriu dirbančio V.Jankausko atlyginimo.
Jankauskų pajamos nedidelės, o teismo procesas pinigus nepaliaujamai ryja: sutuoktiniams tenka mokėti advokatams ir brangiai kainuojantiems ekspertams, bet pabaigos dar nematyti.
„Per laidotuves žmonės mums tikrai daug paaukojo – darbdaviai, buvę darbdaviai, giminės, draugai. Tuos pinigus išleidome tik laidotuvėms ir teismui. Mūsų advokatai labai geranoriški, supranta situaciją ir nespaudžia. Po nelaimės sutikome labai daug gerų žmonių, kurie mums padėjo, linkėjo tvirtybės. Dabar dar atsirado didelės agentūros advokatas, kuris nori padėti mums neatlygintinai“, – sakė V.Jankauskas.
Vyras nori tikėti, kad tai, kas dabar vyksta su jo šeima, tiesiog yra didelis nesusipratimas, bet viskas išsispręs. Gal tada Kotryna pagaliau pasirodys ir jo sapnuose, nes kol kas žuvusi duktė juose neaplanko.
„Mums labai skauda. Bet kuriuo atveju mes jau pralaimėjome, nes netekome dukters – baisiau negali būti. Tačiau dar turime kovoti dėl savo tiesos, negalime susigyventi su netektimi.
Pirmaisiais mėnesiais važiuodavau prie Kotrynos kapo ir su ja kalbėdavausi, torto gabaliuką per gimtadienį drauge suvalgydavau. O dabar kaskart prie kapo prisimenu teismus, draskymą ir prašau jos: „Padėk mums“, – sakė V.Jankauskas.
Vyras netiki, kad skausmas dėl netekties kada nors praeis – iki šiol skauda taip pat, kaip ir prieš penkerius metus, tik šeima išmoko su tuo skausmu gyventi.
„Bet gal kada nors ateis ramybė? Dabar negalime net išliūdėti, nes turime galvoti apie kitus dalykus. Nenorime, kad ir Agotai tai persiduotų – paaugusi ji juk supras, kas vyksta.
Mano žmona nuostabi moteris ir mama, ji labai stipri. Širdis plyšdavo, kai matydavau, kaip jai, maitinančiai kūdikį, ašaros byrėdavo – žinojau, kas vyksta Jurgelės galvoje, bet negalėjau niekuo padėti“, – teigė V.Jankauskas.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio laikraščio „Lietuvos rytas“ numeryje.
