Lietuvos jūrų muziejus išplatino pranešimą, kuriame kviečia visus neabejingus R.Adomavičiaus darbams ateiti ir su juo atsisveikinti. Liepos 9 dieną 13 valandą urna su R.Adomavičiaus pelenais bus pašarvota II laivybos istorijos salėje, Lietuvos jūrų muziejuje.
Lankyti kapitoną galima ir per naktį.
R.Adomavičius į paskutinę kelionę bus išlydėtas trečiadienį 9 val. 30 min. Iš Kopgalio urna keliaus į R.Adomavičiaus gimtinę – Kėdainių rajoną, Josvainius. Liepos 11 dieną 12 val. Josvainių bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, po mišių – urna su R.Adomavičiaus palaikais bus palaidota Josvainių kapinėse šalia jo tėvų.
„Amžinai R.Adomavičiaus atminimą saugos marių bangos. Vandenų stichijos istorijai ir papročiams R.Adomavičius paskyrė savo gyvenimą. Vandenų stichijoje liks ir paskutinis jo atodūsis, o į gimtąją žemę kapitonas sugrįžta jau pelenu“, – jautriai rašoma pranešime.
Pateikiame Lietuvos jūrų muziejaus „In Memoriam“ R.Adomavičiui:
Liepos 2-ąją istorinio kurėno replika „SüD 1“ išplaukė iš Klaipėdos Pilies uostelio. Jos kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus vyr. istorikas, Romaldas Adomavičius pamojavo ranka žmonai Audronei ir krantui. Tai buvo atsisveikinimo mostas...
Romaldo Adomavičiaus atlikti Lietuvos laivybos istorijos tyrimai, parašytos ir išverstos knygos, straipsniai, parengtos ekspozicijos ir parodos yra fundamentalūs Lietuvos, kaip jūrų valstybės, įtvirtinimo darbai.
Gimė R.Adomavičius 1955 metų gruodžio 12 dieną toli nuo didžiųjų vandenų – pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainių rajone, Varnupės kaime. 1978 metų liepos 1 dieną, baigęs Vilniaus Valstybiniame universitete istorijos studijas, pradėjo dirbti Lietuvos jūrų muziejuje – vadovauti Laivybos istorijos skyriui.
Didžioji R.Adomavičiaus aistra buvo Kuršių marių žvejiško paveldo tyrimas ir atgaivinimas. 2001 metais Lietuvos jūrų muziejuje buvo pastatyta kurėno – žvejiškos Kuršmarių valties replika. Taip prasidėjo etnokultūrinis projektas „Kurėno sugrįžimas“. Nuo 2002 metų Romaldas Adomavičius su Lietuvos jūrų muziejaus kurėnu „SüD 1“ dalyvavo etnografinėse ekspedicijose Lietuvoje ir svečiose šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Šioje šalyje parade „SailAmsterdam 2005“ kurėnas reprezentavo Lietuvos jūrinį paveldą. 2015 metais Romaldas Adomavičius su kurėnu pradėjo Lietuvos televizijos ir radijo projektą „Nacionalinė ekspedicija“, kurioje vandens keliu buvo apiplauktos visos LDK žemės.
Liepos 23 dieną Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje bus pristatyta naujausia Romaldo Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo knyga –Lietuvos jūrininkų žinynas „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“, apimantis tarpukario laikotarpį.
Ryškus ir svarus R.Adomavičiaus indelis ir į Klaipėdos istoriją: iš vokiečių kalbos jis išvertė tris Johano Zembrickio Klaipėdos miesto istorijos tomus bei Bruno Le Coutre „Mano miestas Klaipėda, 1900-1939 metai: atsiminimai“. Jo bibliografija gausi straipsnių apie žvejišką ir jūrinį Lietuvos paveldą.
R.Adomavičius, populiarindamas laivybos istorijos temą, sukūrė ne vieną parodą: „Kurėno sugrįžimas“ (2002–2004 m.), „Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“ (2007 m.), „Lietuvos Baltijos Lloydas“ (2011 m., ), „Su pirmojo Prezidento vardu“ (2012 m.), „Po kruopelę iš viso pasaulio. Romano Vilčinsko Vilko marinistinis archyvas Lietuvos jūrų muziejuje“ (2016 m.) ir kt. Jis dalyvavo kuriant visas Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos ekspozicijas.
„Linkim vėjo kapitonai sielai Amžinybės jūroje“, – jautriai užbaigiamas pranešimas.
