Antradienio popietę Kuršių mariose tarp Nidos ir Ventės kyšulio nuskendusio kurėno ir dingusio R.Adomavičiaus paieška vakarėjant buvo nutraukta.
Gelbėtojai nusprendė, kad per audrą be gelbėjimosi liemenės vandenyje atsidūręs laivavedys negalėjo likti gyvas.
Tačiau vakar į orą vėl pakilo Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis, į nelaimės vietą išplaukė greitaeigis pasieniečių kateris „Boomeranger“.
Gelbėtojai greitai aptiko nuskendusį kurėną – lūžęs 11 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio burvaltės stiebas kyšojo iš vandens galu įsmigęs į dugną.
Laivo kapitonas R.Adomavičius iki šiol nerastas. Su gelbėtojais marias naršęs jo sūnus Romualdas yra buriuotojas, pats valdo kurėnus. Ir jis jau nesitiki stebuklo, nors vasarą iš katerių ir valčių iškritę žvejai kartais vandens paviršiuje išsilaikydavo net kelias paras. Tiesa, visi jie vilkėjo gelbėjimosi liemenes.
Penktadienį PAGD atstovė Laura Valauskienė portalui lrytas.lt pranešė, kad dėl didelio vėjo ir bangų, paieška vyksta itin sudėtingai, kapitono kūnas vis dar nerastas.
Rado nuskendusią burvaltę
„Nieko nepadarysi – kai žmogus nuskęsta, belieka laukti, kada marios pačios sugrąžins kūną. Dažniausiai tai įvyksta po trijų parų. Kartais bangos skenduolius iškart priplaka prie kranto arba nubloškia į meldų sąvašynus, juos surasti nėra lengva“, – kalbėjo su baisia lemtimi, regis, jau susitaikęs dingusio laivavedžio sūnus.
Antradienį sraigtasparnio pilotai nendrynuose pastebėjo iš kurėno pažirusių lentų, įvairių daiktų, bet vakar jų ten nebuvo, matyt, bangos nuplovė į kitą vietą. Vakar buvo aptiktas R.Adomavičiaus kelioninis krepšys.
Kapitonui negalėjo padėti
Du kurėno įgulos narius – 33 metų Aurimą Rumšą ir 32 metų Daumantą Kiulkį – pavyko išgelbėti. Vienas jų iškritęs iš burvaltės sugebėjo mobiliuoju telefonu prisiskambinti gelbėtojams.
Daugiau kaip valandą vandenyje praleidę vyrai pasakojo matę, kaip R.Adomavičius grūmėsi su bangomis, bet niekuo negalėjo jam padėti.
Jūrų muziejaus kurėno įgula iš Klaipėdos plaukė Nemuno žemupio link. Vyrai tikėjosi upe nusigauti iki Kauno, kur liepos 6 dieną numatytas renginys – visų Nacionalinės ekspedicijos reisuose dalyvavusių senovinių laivų sąskrydis.
Debesų kamuoliai nesustabdė
Kada pakelti bures, nusprendžia laivo kapitonas. R.Adomavičių į marias išlydėjusi žmona Audronė sakė, kad vyras kaip niekada ramiai ruošėsi kelionei, dėliojosi daiktus.
Tą dieną dangų buvo aptraukę grėsmingi debesys, bet vyrai nedvejojo – pakrantėmis plaukė iki Ventės kyšulio.
Kai iki nelaimės buvo likusi valanda, vienas laivo įgulos narys telefonu kalbėjosi su kapitono sūnumi Romualdu.
Ką tik grįžęs iš Nacionalinės ekspedicijos reiso Dauguvos upe jis irgi ketino prisidėti prie žygeivių, bet liko krante – sukliudė tarnybos reikalai.
„Supratau, kad vyrai pakrantėmis plaukia iškėlę burę ir įjungę variklį. Sukilusios bangos jį užpildavo – taip dažnai pasitaiko. Tada jie jokios grėsmės nejautė, o vėliau situacija mariose pasikeitė“, – pokalbį prisiminė R.Adomavičius.
Mariose – kova su škvalais
Ties Ventė ragu, kai įgula rengėsi kirsti marias, padvelkė stiprus vakarų vėjas, bangos blaškė kurėną.
Vėjo gūsiai kartais sustiprėdavo iki 15–17 metrų per sekundę. Mariose tokie škvalai pražūtingi plokščiadugnėms burvaltėms – sukilusios bangos gali jas apsemti ir apversti.
Šėlstant bangoms, kurių aukštis kartais siekdavo 2 metrus, laivo įgulai variklis nepadėjo manevruoti – burvaltė pasviro, ją ėmė semti vanduo. Vyrai griebėsi kibirų.
R.Adomavičius iškrito iš valties – bendrakeleiviai jam metė lyną, tačiau bangų vis tolyn nešamas kapitonas jo nepagavo arba jau nebegalėjo pasiekti.
Kurėnas virto net tris kartus, vandenyje atsidūrė ir kiti du įgulos nariai A.Rumšas ir D.Kiulkis. Vienas jų gelbėtojų laukė užsiropštęs ant apverstos burvaltės dugno, o kitą bangos nubloškė gilyn į marias.
Iškritę blaškėsi vandenyje
Išgelbėti vyrai sakė, kad R.Adomavičius į vandenį nusirito nevilkėdamas gelbėjimosi liemenės.
Ar tai buvo lemtinga klaida, pražudžiusi kapitoną, paaiškės nuodugniau ištyrus visas šiurpios nelaimės priežastis ir aplinkybes.
Su R.Adomavičiumi Kuršių marias skersai išilgai išraižęs, Dauguvos upe 500 kilometrų įveikęs jo sūnus Romualdas sakė, jog kurėnų įgulos nuo seniausių laikų nemėgsta vilkėti judesius kaustančių gelbėjimosi liemenių: „Kai ramiu oru buriuoji pakrantėmis, jų neprireikia, bet sukilus vėjui būtina apsidrausti. Kurėnuose, kaip ir kituose burlaiviuose, yra gelbėjimosi priemonių – kitaip jų niekas neišleistų į marias.“
Paaiškėjo, kad ir kurėno įgulos nariai kurį laiką mariose blaškėsi be gelbėjimosi liemenių – jas susigraibė vandenyje, kai burvaltė apvirto.
Škvalo išpuolio tikriausiai būta tokio staigaus ir netikėto, kad vyrai galbūt nespėjo susigaudyti ir tinkamai pasirengti kovai su vėju ir bangomis.
Jūroje dingo du keltu plaukę lietuviai
Vėlų antradienio vakarą iš Karlshamno (Švedija) uosto į Klaipėdą plaukusiame kelte įvyko tragedija – už borto atsidūrė du vyrai.
Nelaimė nutiko su Lietuvos vėliava plaukiojančiame bendrovės „DFDS Seaways“ jūrų kelte „Optima Seaways“.
Dingę vyrai – 30 ir 48 metų – gyveno toje pačioje kajutėje. Jie į keltą atvyko automobiliu.
Apie vienuoliktą valandą vakaro dauguma kelto keleivių buvo kajutėse, o ne atvirame denyje, todėl užbėgti nelaimei už akių nedaug kas galėjo.
Vienas įvykio liudininkų pasakojo, kad pastebėjo, kaip vienas vyras persisvėrė per turėklus. Kitas neva bandė jį traukti atgal, bet vienu metu abu slystelėjo ir nukrito žemyn.
Nuo penktojo denio iki vandens paviršiaus – per septynis metrus. Nukritę iš tokio aukščio žmonės galėjo susižaloti.
Skęstantiems buvo numesti du gelbėjimosi ratai, tačiau nelaimėliai jais nebepasinaudojo – iškart dingo vandens gelmėse.
