„Mes planuojam pasižiūrėti, kokia yra situacija pabėgimo kambariuose, apsilankyti juose. Pažiūrėti, kokie reikalavimai yra, ar jie vykdomi“,– BNS sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Anot jo, Lietuvoje esantys pabėgimo kambariai įrengti skirtingos paskirties pastatuose, todėl reikalavimai jiems irgi – skirtingi.
Pabėgimo kambariai – įvairioms žmonių grupėms skirta pramoga, kurios metu žmonės užrakinami tam tikroje patalpoje bei per tam tikrą laiką turi išspręsti galvosūkį ir taip rasti išėjimą iš kambario.
„Mes norime pasižiūrėti situaciją, ar reikalavimai yra pakankami tokio tipo kambariams, ar nepakankami – ar mes turėtume griežtinti reglamentavimą, ar neturėtume“, – teigė J. Targonskas.
„Pavyzdžiui, administraciniuose pastatuose turi būti evakuacijos kelios kryptys, o gyvenamuosiuose pastatuose, jeigu yra pabėgimo kambarys daugiabučio rūsyje įrengtas, tai ten vienintelis išėjimas iš rūsio yra. Administraciniuose pastatuose gesinimo priemonės automatinės, gyvenamųjų pastatų rūsiuose nėra gesinimo sistemų yra. Mes norim įvertinti, to pakaks ar nepakaks“, – pridūrė jis.
J. Targonskas teigia, kad apžiūrėjus visus pabėgimo kambarius, bus sprendžiama, ar tokio tipo kambariams nustatyti atskirus reikalavimus, ar papildyti pastatų reikalavimus papildomais punktais.
„Mes nenorime nei verslo trukdyt, nei apsunkint. Mes tiesiog norim išlaikyti saugos lygį, kad būtų aukštas ir geras“, – sakė J. Targonskas.
Visus Lietuvoje esančius pabėgimo kambarius planuojama patikrinti per porą savaičių. PAGD duomenimis, Lietuvoje yra apie 40 pabėgimo kambarių. Daugiausia – didžiuosiuose miestuose.
