Kaip rašoma Klaipėdos apylinkės teismo pranešime, byloje nustatyta, kad sutuoktiniai parduotuvėje „Depo“ dairydamiesi reikalingų daiktų priėjo prie skyriaus, kuriame buvo eksponuojami metaliniai seifai. Apatinėje lentynoje seifų durelės buvo praviros, tad jų mažametis sūnus pabandė vieno iš seifo duris praverti plačiau. Tuomet seifas nuo lentynos griuvo tiesiai ant vaiko, jį parbloškė ant grindų ir prispaudė jo kairę koją.
Vaikas ėmė rėkti, o pakėlus užvirtusį seifą ir nuavus vaiko batuką, buvo matyti, kad vaiko koja ėmė tinti ir mėlynuoti. Tėvai vaiką automobiliu nuvežė į ligoninę, kur jo koja dešimčiai dienų buvo įmobilizuota, t.y. ji buvo sutvarstyta kietu fiksuojančiu tvarsčiu (gipsu).
Tėvų teigimu, visą šį laikotarpį vaikas negalėjo lankyti priešmokyklinės grupės, taigi jis prarado ugdymo žinias, be to, negalėjo lankyti krepšinio treniruočių bei dėl patirtos traumos labai išgyveno. Teismo buvo prašoma iš parduotuvės priteisti 1000 eurų neturtinės žalos.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmiausia tėvai turi prižiūrėti savo vaikus ir užtikrinti jų saugumą, nepalikti jų be priežiūros. Statybinių ir buitinių prekių parduotuvė nėra ta vieta, kurioje vaikai galėtų būti palikti be priežiūros.
Iš byloje esančios medžiagos, šalių paaiškinimų, teismo posėdžio metu nustatyta, kad metalinis seifas, kuris užvirto ant mažamečio, šiam pravėrus seifo duris, nebuvo pritvirtintas prie lentynos pagrindo. Iš vėliau darytų įvykio vietos nuotraukų matyti, kad po įvykio, seifų lentyna jau buvo aptverta grandine, prie geležinių seifų lentynos jau buvo pritvirtintas metalinis apsauginis atitvaras.
Šios aplinkybės patvirtina, kad pati parduotuvė ėmėsi papildomų saugos priemonių, kurios apsaugotų parduotuvės lankytojus nuo galimų traumų.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė laiku neįvykdė pareigos tinkamai pritvirtinti metalinius seifus prie lentynos pagrindo ar tinkamai užtverti seifų lentynas atitvaru, prilaikančiu seifus, ir tokiu būdu apsaugant nuo galimo jų virtimo nuo lentynos, tuo pačiu pažeisdama ir pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi seifai buvo pastatyti atsakovės parduotuvėje ekspozicijai ir laisvai prieinami apžiūrai visiems parduotuvėje apsilankantiems asmenims, taip pat ir vaikams.
Neturtinės žalos didinimui reikšmę turėjo tai, kad sužalotas vaikas neabejotinai patyrė nemenką fizinį skausmą ir išgąstį įvykio metu ir po jo, kadangi įvykio metu jam buvo 5 metai, o ant jo parduotuvėje užvirto nemažas metalinis seifas.
Dėl kojos sužeidimo vaikas patyrė nepatogumų, kadangi koja buvo įmobilizuota gipso langetėje ir vaikas negalėjo savarankiškai judėti. Dėl ribotos galimybės judėti, vaikas buvo priverstas praleisti Rugsėjo 1-osios šventę mokykloje ir pamokas priešmokyklinėje grupėje, negalėjo lankyti krepšinio treniruočių, eiti į laiką, važinėti dviračiu.
Sužalotas asmuo, būdamas vaikas, dėl sužalojimų neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų, jis verkė, blogai miegojo naktimis.
Neturtinės žalos mažinimui reikšmę turėjo tai, kad įrodymų apie tai, jog vaiko sveikata dėl sužalojimų yra pablogėjusi arba kad po įvykio praėjus beveik penkiems mėnesiams atsirado neatitaisomi kūno sužalojimai, nepateikta. Taip pat svarbu yra tai, kad atsakovės kaltė dėl vaiko sužalojimo nėra tyčinė.
Šios aplinkybės leidžia mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau nepašalina atsakovės atsakomybės, tuo tarpu vaiko kaltė dėl įvykio nėra nustatyta.
Atsižvelgęs į visas neturtinės žalos didinimui ir mažinimui reikšmės turinčias aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nustatė, kad mažamečiui padarytos neturtinės žalos dydis yra 600 eurų.
Teismo sprendimą galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.
