Visus metus tylėjusi dingusio 41 metų A.Kilkaus, pravarde Kumpis, žmona J.Bradauskaitė davė išskirtinį interviu „Lietuvos ryto“ televizijai.
Ji pirmą kartą viešai prabilo apie stringančią bylą, nežinomybę ir netekties skausmą.
Moteriai, kuri viena augina dvi mažametes dukteris, baugu, kad pagrindinis įtariamasis Laurynas Baltrūnas, pravarde Oblius, yra laisvėje, o prieš mėnesį jam nuimta ir apykojė.
Gyvenimas – sulaužytas
– Kokie buvo jūsų šeimos santykiai su L.Baltrūnu ir kaip jie dabar pasikeitė?
– Aivaras su Laurynu buvo geriausi draugai nuo senų laikų. Mes tikrai labai daug bendravome.
Vyrai priklausė tam pačiam baikerių klubui, draugavome ir su L.Baltrūno žmona.
Kartu su vaikais pas juos nuvažiuodavome, nakvodavome. Tačiau tai buvo anksčiau.
– O kas nutiko, kodėl santykiai pasikeitė?
– Aš tiksliai nežinau, kas nutiko. Klausiau Aivaro: „Man atrodo, kad jūs su Obliumi mažiau bendraujate. Kodėl?“
Tačiau konkretaus atsakymo taip ir neišgirdau. Aivaras tik sumurmėjo, kad Laurynas labai pasikeitė.
Jis buvo nebe toks žmogus, koks anksčiau. Tiesa, jis visą laiką troško šlovės, buvo klubo prezidentas.
– Ar savo vyro dingimą jūs iškart susiejote su L.Baltrūnu?
– Taip, nes buvo praėję labai nedaug laiko nuo konflikto, kai nemažai baikerių klubo narių, tarp kurių buvo ir mano vyras, nusisuko nuo L.Baltrūno ir trenkė durimis.
Aš tada paklausiau Aivaro: ar tu suvoki, kad bus karas? Jis sakė: taip, žinau.
Kai dingus Aivarui buvo rastas jo telefonas, mes peržiūrėjome skambučius ir sužinojome, kad Aivaras su Laurynu bendravo ne tik tą dieną.
Aš paskui sužinojau, kad L.Baltrūnas penktadienį buvo atvažiavęs prie mūsų namų pasimatyti su Aivaru.
Nežinau, kas pageidavo to susitikimo. Jie prieš tai visą mėnesį nebendravo, ir staiga L.Baltrūnui prisireikė iš Trakų rajono atvažiuoti į Vilnių. Keista.
Tačiau neaišku ir kodėl mano vyras važiavo į Trakus. Šis klausimas, į kurį nerandu atsakymo, kankins mane visą gyvenimą: kodėl jis ten važiavo?
– Vyras jums nepasakė, kad važiuoja pas L.Baltrūną?
– Ne, sakė, kad išvyksta su reikalais, grįš po kelių valandų. Prieš darbo savaitę mes su mergaitėmis tvarkėmės namuose, ruošėmės į darbą, darželį.
Kai vyras negrįžo kitą dieną, suvokiau, kad atsitiko kažkas negero. Nuvežusi mergaites į darželį paskambinau vienam Aivaro draugui ir paklausiau, gal ką žino.
Žinojau, kad Aivaras turėjo kam nors pranešti, kur važiuoja. Po to, kai jie paliko baikerių klubą, buvo susitarę, kad niekas nevažinės po vieną.
– Varėnos rajone radus jūsų vyro motociklą paaiškėjo, kad L.Baltrūnas savo draugo Dariaus Matusevičiaus paprašė sunaikinti tą motociklą, bet jis to nepadarė. Ar jums teko bendrauti su D.Matusevičiumi?
– Ne. Iš pradžių aš norėjau susitikti, tačiau jis atsisakė. Vėliau jau jis tarsi sutiko susitikti – esą jeigu man labai reikia.
Tada jau aš atsisakiau, nes dabar jau niekas nieko nepakeis.
– Kaip vertinate tai, kad jam buvo panaikinti kaltinimai?
– Man tai iš viso nesuvokiama. Kaip žmogui, kuris vežė slėpti motociklą ir kuris dėl to prisipažino, dar neprasidėjus teismui galima panaikinti kaltinimus?
Jis toliau ramiai gyvena, nes esą nieko nepadarė. Kaip ir L.Baltrūnas, kuris irgi tvirtina nieko nepadaręs.
– Ar jūs bandėte susisiekti su L.Baltrūnu, ką nors iš jo sužinoti apie savo vyro dingimą?
– Su pačiu L.Baltrūnu – ne. Tačiau kai jis buvo laikomas areštinėje, bandžiau susisiekti su jo žmona.
– Ką ji sakė?
– Ji nenorėjo bendrauti – nekėlė ragelio, neatsakė į žinutes. Mes, suaugusieji, iškentėsime. Aš, Aivaro tėvai, draugai, be kurių iš viso nežinau kaip išgyventume.
Bet yra vaikai... Labai sunku...
– L.Baltrūno žmona yra sakiusi, kad A.Kilkus galbūt yra užsienyje.
– Žinote, aš taip įvertinau tuos jo žodžius: nusispjoviau tau ant galvos ir dar patrepsėjau.
– Kaip jūs vertinate teisėsaugos darbą, ar gaunate visus atsakymus į klausimus?
– Aš esu tik nukentėjusioji, tad pareigūnai sako, kad neprivalo su manimi viskuo dalytis. Kai ką pavyksta gauti, bet tik mano didelėmis pastangomis.
Tačiau aš daug kuo nesu patenkinta. Pirmiausia tuo, kad L.Baltrūnas, kuriam pareikšti tokie sunkūs įtarimai, yra laisvėje ir net dalyvauja visuomeniniame gyvenime.
Žiūrėkite, tuoj vaikus pradės mokyti. Žmona, kuri įtariama bendrininkavimu, dirba mokytoja. Aš negaliu suvokti, kad taip gali būti.
– Ar buvo kokių nors pokyčių, kai pasikeitė prokuroras? Gal byla pajudėjo ar kaip tik pradėjo strigti?
– Kai byloje nebeliko prokuroro Ramūno Šileikos, kuris, mano nuomone, dirbo gerai, viskas labai stipriai pasikeitė.
– Kas?
– Paprastas pavyzdys – naujas prokuroras net neapskundė sprendimo leisti L.Baltrūnui nebenešioti apykojės. Tai puikiai parodo požiūrį į šią bylą.
Beje, L.Baltrūnas turi du stiprius advokatus, o vienas jų yra dirbęs prokuratūroje.
Tad tuos visus giliuosius vandenis jis puikiai žino.
– Kokias didžiausias bylos spragas jūs matote? Buvo ir liemenė, kurią slėpė L.Baltrūno žmona, buvo ir motociklas, kuris turėjo būti sunaikintas, bet buvo rastas...
– Ne tik tai. Buvo ir telefonas, yra įrašai, yra ir liemenė. Bet keisčiausia, kad įtariamasis buvo sulaikytas tik po keturių dienų.
Ką galima padaryti per tas keturias dienas? Manau, kad labai daug. Pavyzdžiui, sunaikinti visus įkalčius. Aš nežinau, ar yra nauda iš tų daiktų, kurie jau vėliau buvo paimti.
– Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas per tuos metus, kai dingo jūsų vyras? Viena auginate dvi mergaites, ką joms sakote?
– Man labai sunku apie tai kalbėti. Nors vaikai maži, supranta daugiau nei mes patys...
Mergaitėms nuo pat pradžių viską paaiškinau pasitarusi su psichologais.
Su privačiais psichologais, nes mūsų valstybė nėra pasirengusi padėti į tokią situaciją patekusiems žmonėms.
Klausiau pareigūnų: ar galite rekomenduoti žmogų, kuris patartų, ką ir kaip man pasakyti savo vaikams.
Kriminalinėje policijoje man pasakė, jog jie neturi tokio žmogaus.
Tad pasitarusi su privačiais psichologais pasakiau viską taip, kaip yra. Vyresnioji duktė išvis nešneka apie tai.
Vieninteliai jos žodžiai pačioje pradžioje buvo tokie: „Prašau, niekada man daugiau to nesakyk.“ Štai ir viskas. Mažoji, atrodo, kad nesupranta, bet iš tiesų viską supranta.
Aš suprantu, kad gyvenime yra taip, jog visi mes kada nors mirsime. Bet baisiausias dalykas, kad vaikai net negali aplankyti tėvo kapo. Nei vaikai, nei tėvai, nei aš, nei draugai.
Per tuos metus buvo labai juodų dienų, buvo šiek tiek geresnių. Nežinau, ar kada nors tos juodos dienos baigsis.
Visa ši istorija sulaužė ir mano, ir mano vaikų gyvenimą. Už tai aš niekada neatleisiu.
Labiausiai slegia nežinomybė
Nežinia kankina ir A.Kilkaus draugus.
Vienas jų – Linas Žilys, kuris su Aivaru buvo pažįstamas 28 metus, o 18 metų kartu dirbo.
– Jūs pats daug metų esate baikeris, jums ta bendruomenė yra artima. Dėl ko kilo tas konfliktas klube?
– Sunku pasakyti, aš nedalyvaudavau tuose susirinkimuose.
Tačiau žinau, kad ten jau buvo visiškai nesusišnekama, nebebuvo vienos linijos, idėjos.
– Bet tai nebuvo turtiniai dalykai?
– Ne, ne turtiniai. Klubas nėra kokia nors turtinga bendrovė.
Kažkiek pinigų buvo, bet jie nebuvo dideli. Jei po kokio nors renginio likdavo po 500–1000 eurų, buvo labai gerai. Jei būdavo nulis, buvo gerai.
– Kai A.Kilkus dingo išvažiavęs susitikti su L.Baltrūnu, ar jūs nujautėte, kad nelaimė įvyko dėl kokio nors konflikto baikerių bendruomenėje?
– Aivaras nebuvo tas, kuris dėl kokių nors reikalų viską mestų ir kad tie reikalai jam būtų svarbesni už šeimą.
Jis būtų paskambinęs, kad ir po valandos ar dviejų.
Tačiau jei tyli 12–16 valandų, vadinasi, nutiko kažkas, dėl ko jis negali paskambinti.
Aišku, norėjosi galvoti, kad gal nelaimė, avarija, kai žmogus negali pasakyti, kur jis yra.
Aš suprantu, kad dingusio suaugusio žmogaus paieška paskelbiama po 24 valandų ar trijų parų.
Tačiau absurdiška, jeigu žmona skambina ir sako: žmogus nuvyko į susitikimą, jo nėra, galėjo įvykti tragedija, o įtariamasis apklausiamas tik po keturių parų.
– Jūs labai gerai pats žinote baikerių bendruomenę. Kas galėjo nutikti A.Kilkui, kokį scenarijų jūs esate susikūręs galvoje?
– Aš manau, kad įvyko konfliktas. Jei nukarūnuoja carą, jis jaučiasi labai pažemintas.
Arba jis pasitraukia, arba visomis priemonėmis bando susigrąžinti statusą. Ir jei tas statusas – vienintelis tikslas, gali skaudžiai sureaguoti.
Kokia buvo klasta ir kaip viskas buvo sugalvota ir padaryta, sunku pasakyti.
– Jūs manote, kad tai buvo suplanuota?
– Taip. Aš nežinau, ar yra byloje, bet žmogui buvo pasakyta, kad bus reikalas – reikės atvažiuoti po 2–3 savaičių ir pervežti motociklą. Nebuvo pasakyta, kokį, kieno.
– Jūs kalbate apie D.Matusevičių?
– Taip. Jis žinojo iš anksto. Juk šiaip nepaskambinsi ir nepasakysi: mano motociklas po 2–3 savaičių suges ir jį reikės pervežti.
Vadinasi, kažkokių planų buvo iš anksto.
– Jūs A.Kilkų pažinojote daugiau negu pusę savo gyvenimo. Kaip jūs jaučiatės, kad L.Baltrūnas, kuris buvo pagrindinis įtariamasis, dabar yra laisvėje ir be apykojės.
– Žinote, sunku. Bet mes vyrai. Vyrai neverkia, pakūkčioja sau ramiai. Sunku ne man pačiam, sunku dėl Jurgos, dėl jos vaikų. Sunku per baikerių susitikimus, mes vis tiek renkamės. Štai ir dabar paminėjome Aivaro dingimo metines.
Kai matai tas mažas mergaites, kurios eina prie tų vyrų ir bando kabintis į rankas, o tie vyrai jaučiasi sutrikę, žiauriai sunku.
Tai tik jų gyvenimo pradžia. Bus ir ateitis, ir mokslai, ir vestuvės, ir vaikai. Dėl to labiausiai sunku.
Nežinomybė labiausiai slegia.
Kol nėra kūno, tu negali nusiraminti. Žinoma, net ir radus kūną niekada nenusiraminsi, bet pasidėsi į širdį, į kertelę.
O dabar ta nežinomybė užmuša. O tai, ką jaučia vaikai, aš net neįsivaizduoju...
Už grotų praleido keturis mėnesius
Aivaro Kilkaus nužudymu yra įtariamas baikerių klubo „Vorai“ prezidentas 41 metų Aivaras Baltrūnas. Būtent po susitikimo su juo A.Kilkus dingo.
A.Baltrūnas buvo sulaikytas pernai spalio 19 dieną ir laikytas Lukiškėse keturis mėnesius.
Vyras kaltu dėl buvusio klubo nario nužudymo neprisipažino ir su teisėsaugininkais nebendravo.
„Žmonės turi pareigas ir teises. Mano pareiga – dirbti, auklėti ir išlaikyti vaikus, gerbti ir padėti motinai, ginti Tėvynę, tačiau šiuo metu iš manęs atimta galimybė atlikti pareigą. Net ir teisme siūliausi vietoj suėmimo neatlygintinai dirbti vaikų globos namuose, vykdyti neformalų vaikų švietimą, o ne veltui valgyti valdišką maistą ir būti išlaikytiniu. Buvo nuspręsta, kad šių pareigų vykdyti nereikia. Jeigu nereikia vykdyti pareigų, bent jau pasinaudosiu savo teise tylėti“, – atsisakymą duoti parodymus „Lietuvos rytui“ aiškino L.Baltrūnas.
Keturis mėnesius Lukiškėse kalėjęs baikeris teigė iš tyrėjų patyręs ir psichologinį smurtą, šantažą.
Pernai gruodį prokuratūra buvo sulaikiusi ir į areštinę uždariusi L.Baltrūno žmoną Daivą. Sutuoktiniai buvo gretimose kamerose, todėl vyras girdėjo, kaip visą naktį jo žmona verkė.
„Lietuvoje naudojamas senas KGB metodas – kaliniui žinant, girdint arba matant kankinti jo šeimos narius, artimuosius, draugus. Man buvo pasakyta – prokurorai reikalauja kraujo, todėl žmona bus suimta trims mėnesiams ir uždaryta į Lukiškių kalėjimą. Sakė, kad ją paleis tik tuo atveju, jeigu aš prisiimsiu kaltę. Negana to, man melavo, kad mano vaikus tuo metu paėmė Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nors iš tiesų jie buvo pas mano motiną. Žadėjo per savaitgalį suforminti popierius atiduoti vaikus į globos namus kaip beglobius, nes abu tėvai jau bus kalėjime, o tyrėjas visą mano šeimą išvadino „bliadžiais“, – pasakojo L.Baltrūnas.
Durys į laisvę baikeriui atsivėrė tik šių metų vasario 19-ąją.
Jis grįžo į savo sodybą Škilietų kaime (Trakų r.), tačiau gyventi visavertį gyvenimą trukdo ant kojos uždėta elektroninė apykojė, kuri dieną ir naktį fiksuoja, kur yra L.Baltrūnas, ar jis nepažeidė jam skirtos kardomosios priemonės ir apribojimų.
Apykoję segintį L.Baltrūną varžė ir daugiau draudimų. Įtariamajam uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su 24 asmenimis. Taip pat jam uždrausta lankytis masiniuose renginiuose, viešose žmonių susibūrimo vietose – kavinėse, baruose.
Išėjęs iš Lukiškių baikeris vylėsi, kad vėl galės grįžti dirbti su vaikais, tačiau tyrėjai jam uždraudė bendrauti su Beižionių globos namų direktoriumi Vilmantu Palčiausku, kartu ir užkirto kelią grįžti į senąją darbovietę.
L.Baltrūnui sėdint už grotų prokuratūra prisiminė ir senas „Vorų“ lyderio nuodėmes.
Obliaus atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prieš penkerius metus, 2013 metais, tarp dviejų baikerių klubų įvykusių muštynių.
Nors byloje dėl A.Kilkaus dingimo apklausta daugybė liudytojų, bene svarbiausi yra „Vorų“ klube po skilimo likusio Darius Matusevičius, pravarde Meška, parodymai.
Per apklausas jis prisipažino, kad L.Baltrūnas prašė jo pagalbos – padėti sunaikinti A.Kilkaus motociklą „Harley-Davidson“, kuriuo dingimo dieną Aivaras išvažiavo iš namų.
D.Matusevičius prašymą išpildė tik iš dalies. Jis motociklo nesunaikino, bet paliko jį Varėnos rajono miške, netoli Ežeriekų kaimo. Čia jį praėjus trims dienoms po A.Kilkaus dingimo surado po mišką vaikščioję žmonės.
