Tarnybos laukė bet kurią minutę pranešimo apie besikeičiančią situaciją kelte. Laimei, Baltijos jūroje degęs keltas apie 22 val. prisišvartavo Klaipėdos uoste.
Į krantą buvo saugiai pargabenti ir visi 336 kelto keleiviai, iš kurių 42 buvo įgulos nariai. Bene daugiausiai nerimo tarnybos kėlė vis blogėjančios oro sąlygos, todėl svarbi buvo kiekviena minutė.
Keleiviai muzikantai
„Lietuvos ryto“ televizija vėlyvą antradienio vakarą pakalbino keleivius, išlipusius iš skendusio kelto. Paaiškėjo, kad dauguma jų – muzikantai. Todėl panika laive buvo raminama kaip ir per legendinio lainerio „Titaniko“ katastrofą – skambant orkestro muzikai. Tai patvirtino ir keltu plaukę žmonės.
Dauguma keleivių yra vokiečiai, kurie atvyko į Klaipėdą koncertuoti. Jie yra muzikantai. Kai kurie sako, kad jautė paniką, daugiausiai vyresnio amžiaus moterys. Paniką jautė todėl, kad nesuprato, kas vyksta kelte, gavę pirmąjį pavojaus signalą.
Žmonėms buvo liepta iš karto užsidėti gelbėjimosi liemenes, jie buvo išprašyti iš kajučių. Apie 10-15 min. jie turėjo laukti po atviru dangumi denyje. Tuo metu lijo ir pūtė stiprus vėjas ir tik tada buvo leista grįžti į kajutes.
Netikėjo raminimais
Keleiviai prisiminė, kaip kelto įgula juos ramino, kad viskas yra gerai. Tačiau žmonės pripažino jautę dūmų kvapą.
Žmonės kelte buvo pamaitinti, duota karšta arbata ir kava. Keleiviai žurnalistams prisipažino esantys be galo laimingi, pasiekę krantą ir dėkojo už tai Dievui.
Lietuviai nebuvo tokie iškalbūs kaip vokiečiai keleiviai ir tik trumpai pakartojo, kad pasiekę krantą jaučiasi gerai.
Kalbinti žmonės pripažino, kad prieš pat pasiekiant Klaipėdos uostą, bangavimas buvo itin sustiprėjęs.
Nerimą kėlė oro sąlygos
„Sąlygos gelbėjimo operacijai tikrai nebuvo komfortiškos – bangų aukštis siekė tris ir daugiau metrų, laive per 300 žmonių. Todėl gelbėjimo operacijai buvo mestos didelės pajėgos – trys Karinių jūrų pajėgų laivai, kurie galėtų sutalpinti tokį keleivių skaičių ir juos saugiai parplukdyti į krantą, taip pat trys kariuomenės sraigtasparniai, kurie budėjo pasirengę pakilti ir nedelsiant pradėti keleivių perkėlimą”, – sakė Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Eugenijus Valikovas.
Sinoptikai ir gelbėjimo tarnybos antradienį išplatino pranešimus su įspėjimais apie prognozuojamą itin stiprų vėją pajūryje.
Sulaukė pagalbos prašymo
Primename, kad Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras antradienį apie 13:45 val. gavo pagalbos signalą iš „DFDS Seaways“ keltų linijų kelto „Regina Seaways“. Keltas plaukė iš Kylio į Klaipėdą. Buvo pranešta, kad laivo variklių skyriuje pastebėta dūmų.
Į įvykio vietą nedelsiant išskrido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 „Dauphin“, kuris atliko pirminę žvalgybą.
Taip pat vykdyti gelbėjimo operaciją nedelsiant buvo išsiųsti Karinių jūrų pajėgų laivai „Šakiai”, „Skalvis” ir „Jotvingis”. Papildomai pagalbą buvo pasiruošę suteikti ir trys Karinių oro pajėgų sraigtasparniai.
Apie galimą keleivių evakuaciją Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras taip pat informavo Klaipėdos miesto savivaldybę bei specialiąsias tarnybas.
Apie 17:40 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) radijo ryšiu iš „DFDS“ kelto „Regina Seaways“ gavo pranešimą, kad laivui pavyko užvesti pagrindinį variklį, ir šis savo eiga pradėjo judėti link Klaipėdos. Lietuvos Karinių jūrų pajėgų laivai lydėjo keltą nedideliu atstumu, pasiruošę prireikus evakuoti kelto keleivius ir įgulą.
