Kol kas dėl nežinomų priežasčių sudegusi XX a. pr. daržinė priklausė Telšių rajono savivaldybei. Daržinė (70x30 m) buvo rąstinė, apkalta lentomis, stogas dengtas šiferiu.
Kartu su daržine supleškėjo ir joje ūkininko laikytas šienas. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, viduje buvo 150 ritinių šieno, sudegė 140 ritinių. Nuostolis įvertintas 3 000 eurų.
Įtarus, jog šienas buvo padegtas, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Atsirado liudininkų, mačiusių, kaip nubėgo du vaikai.
Penktadienį gaisras dar buvo gesinamas. Apie įvykį informuotas Kultūros paveldo departamento Telšių skyrius.
Įvykio vietoje apsilankė laikinai Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis Kęstutis Anglickas, Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vedėjas Adomas Žvirzdinas, Luokės seniūnijos seniūnas Česlovas Ubartas, kitų institucijų atstovai.
Nuspręsta peržiūrėti savivaldybės objektus
Laikinai Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis K. Anglickas suorganizavo pasitarimą.
Ugniagesių pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus vaikų elgesio su ugnimi. Beje, ši versija dar bus tiriama.
Pasitarime nuspręsta prižiūrėti gaisravietę, o Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjai Eglei Macienei, atsakingai už paveldosaugą, pavesta įvertinti kitus savivaldybės nuosavybėje esančius objektus, kad jų neištiktų toks likimas kaip Biržuvėnų dvaro daržinės.
Ūkininkas daržinę naudojo kaip savo dešimt metų
Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacys piktinosi, kad ugnyje pražuvusia vertinga daržine apie dešimt metų naudojosi kaip savo ūkininkas, į valstybės saugomą kultūros paminklą traktoriumi vežiojo ritinius. Kuo baigėsi toks šeimininkavimas, matome žvelgdami į nuodėgulių nuotraukas.
A. Dacio nuomone, toks elgesys su kultūros vertybe – neleistinas ir nedovanotinas.
„Ar atsiras savivaldybėje žmogus, kuris atsistos ir paliks savo postą, nes neatliko savo pareigų, neprižiūrėjo, nesirūpino valstybės turtu?“ – po gaisro kalbėjo Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas.
Istorija besidomintis A. Dacys tvirtino, jog gaisre pražuvusi Biržuvėnų dvaro daržinė buvo unikali, ypač savitos medinės konstrukcijos. Tokių pastatų Lietuvoje – vos vienas kitas.
Ūkininkas savo šieną įvertino 3 000 eurų. O savivaldybės klerkai ir paveldosaugininkai padarytą žalą dar tebeskaičiuoja. Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininko nuomone, didžiulė unikali XX a. pr. daržinė verta 2 mln. eurų.
Luokės seniūnas: „Pastatas buvo avarinis“
Luokės seniūnas Č. Ubartas apgailestavo dėl gaisro, tačiau daržinę užgrobusio ūkininko nenorėjo įvardinti.
„Biržuvėniškis“, – tepasakė seniūnas.
Paklausus, kad galbūt ir kitais dvaro sodybos pastatais savavališkai naudojasi ūkininkai, seniūnas nesutiko.
„Sodyboje išlikę apleisti daržinė, veršidė ir svirnas, jais niekas nesinaudoja. Tiesa, prieš daugelį metų svirne vietiniai žmonės laikė grūdus, bet prakiurus stogui, išsikraustė“, – pasakojo Č. Ubartas.
Apie sudegusią daržinę seniūnas kalbėjo, kad ji buvo avarinės būklės, be durų, ten esą net lankytis buvę pavojinga. Paveldosaugininkai savivaldybei buvo nurodę užkonservuoti šį pastatą, tačiau tam reikėjo didžiulių lėšų, kurių neatsirado.
