Nuostabus draugas ir mokytojas, kuris nesiekė materialinių turtų, o bandė padaryti pasaulį gražesnį ir savo meile gyvenimui įkvėpė ne vieną žmogų, – tokį 27 metų klieriką K.Kergę prisimins jo artimieji, bičiuliai ir mokiniai.
Jaunas vyras neaiškiomis aplinkybėmis nuskendo sraunioje ir akmenuotoje Altajaus Katūnės upėje Rusijoje.
Nors dėl suirusių palaikų Rusijos ekspertai negali nustatyti tikslios lietuvio mirties priežasties, specialistai tvirtina, kad mirtis buvo nelaimingas atsitikimas, nes ant kūno išorinių smurto žymių nepastebėta.
Sekėsi ir muzika, ir fizika
Iš Pasvalio rajono Joniškėlio miestelio kilusį K.Kergę draugai laikė labai šviesiu žmogumi. Vilniaus universitete jis baigė fizikos bakalauro ir magistro studijas, kurį laiką mokytojavo Šalčininkų rajono Turgelių kaimo gimnazijoje.
Nuo mažens K.Kergė buvo gabus muzikai, todėl studijuodamas aktyviai dalyvavo universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Jaunimėlis“ veikloje, koncertuodamas su kolektyvu apkeliavo daug šalių.
Kita K.Kergės aistra – kelionės. Viena jų jauną vyrą smarkiai pakeitė, o kita – pražudė.
Norėjo atrasti save
„Ieškojau savęs, norėjau save išbandyti ekstremaliomis sąlygomis ir į save pažvelgti kitu kampu“, – 2015 metų rudenį po 59 dienas trukusios kelionės po Europą ir mėnesio klajonių po Pirėnų kalnus rašė K.Kergė.
Apie 800 kilometrų pėsčiomis nuėjęs K.Kergė tada patyrė visko: trūko vandens, maisto, mirko lietuje ir kepė po kaitria saule, batai pritrynė kojas, ne kartą buvo susižeidęs.
Sunkiais momentais meldėsi
Jauną vyrą, kaip jis pats teigė savo dienoraščiuose, kelionėje nuo nelaimių ir netgi mirties gelbėjo malda ir stebuklai.
„Įsitikinau, kaip stipriai mane saugo mano angelas sargas ir Dievas. Iki stipraus škvalo likus penkioms minutėms priėjau akmeninę trobelę, kurioje likau sausas, nors žemėlapiuose ji nebuvo pažymėta.
Kitą kartą būnant beveik dviejų kilometrų aukštyje prasidėjo stipri audra. Žaibavo tokiu atstumu, kad griaustinis pasigirsdavo iškart blykstelėjimo metu.
Mačiau, kaip tiesiai į mane slenka audros debesis, kuriame blyksi žaibai. Atsitūpiau ant tako ir meldžiausi, o vos už keliolikos metrų prieš mano nosį debesys ėmė skirtis ir manęs nepalietė“, – rašė K.Kergė.
Sunkumai pakeitė gyvenimą
Šios kelionės tikslą vaikinas žinojo iš anksto – Šiaurės Vakarų Ispanijoje esantis Santjago de Kompostelos miestas, jau nuo XI amžiaus traukiantis būrius piligrimų, ir jo katedra.
„Dalyvavau piligrimų mišiose. Jaučiausi taip, tarsi dalyvaučiau didžiausiuose gyvenime atlaiduose. Mišios buvo tiesiog neįkainojamos vertės, kai suvokiau, kiek turėjau įveikti sunkumų. Tiesiogine to žodžio prasme, kad čia ateičiau, turėjau pereiti kalnus.
Negavau piligrimo pažymėjimo, nes keliaudamas nerinkau antspaudų, bet pagalvojau – ką tas popierius, svarbiausia, koks piligrimas esi širdyje“, – po kelionės rašė K.Kergė.
Apsilankymas Santjago de Komposteloje padėjo K.Kergei apsispręsti dėl savo ateities.
Sugrįžęs į Lietuvą jis jau žinojo, kad gyvenimą nori susieti su Dievu ir Bažnyčia, todėl 2016 metais įstojo į Vilniaus Šv.Juozapo kunigų seminariją.
Mirtis tykojo Rusijoje
K.Kergės kelionė į Mongoliją irgi buvo piligriminė.
Dvidešimt dienų lietuvis keliavo pėsčiomis ir autostopu, o per Rusiją ketino sugrįžti į tėvynę.
Rugpjūčio 5 dieną kirtęs Rusijos ir Mongolijos sieną K.Kergė Altajaus Respublikoje pradingo be žinios. Jo kūną Katūnės upė atidavė tik po trijų savaičių.
Kurioje vietoje K.Kergė įkrito į upę, kol kas lieka paslaptimi, nes dalis lietuvio daiktų iki šiol nerasta, o kuprinė, kurioje buvo vyro pasas, aptikta žemiau upėje, maždaug 35 kilometrai nuo kūno radimo vietos esančiame Mažojo Jalomano kaime.
