Sukrėtė netikėta mirtis
Lietuvą itin sukrėtė netikėta filosofo Leonido Donskio mirtis. L.Donskis rugsėjo 21-osios rytą susmuko Vilniaus oro uosto išvykimo salėje, ruošdamasis skrydžiui. Atvažiavę greitosios pagalbos medikai dar bandė gaivinti filosofą, bet pastangos buvo bevaisės. Spėjama, kad vyrui sustojo širdis. Jam buvo 54 metai.
Per mokslinę karjerą L.Donskis dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose, parašė daugiau kaip 40 knygų ir per 500 straipsnių.
Užklupo klastinga liga
Kovą su klastinga liga pralaimėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. 34-erių J.Požela mirė pankreatito – kasos uždegimo. J.Požela rugpjūčio pradžioje dėl ūminių virškinimo sistemos sutrikimų bei pilvo skausmų skubos tvarka buvo paguldytas į Santariškių klinikas.
Jam diagnozuotas ūminis biliarinės (tulžinės) kilmės pankreatitas (kasos uždegimas), taikytas intensyvus gydymas Santariškių klinikų Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje.
J.Požela sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo vos kelis mėnesius, ministro priesaiką jis davė 2016 metų kovo 15 dieną. 2012 metais jis buvo išrinktas į Seimą, o spalio 9-ąją pagal Socialdemokratų partijos sąrašą perrinktas parlamentaru.
Pakirto onkologinė liga
Šiemet Amžinybėn iškeliavo architektas Gintautas Vyšniauskas. Žurnalistės Editos Mildažytės vyras mirė eidamas 57-uosius gyvenimo metus. Su alinančia liga – išplitusiu vidaus organų vėžiu – G. Vyšniauskas kovojo dvejus metus ir iki paskutinių dienų, palaikomas žmonos Editos, nenuleido rankų. Amžinojo poilsio architektas atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, menininkų kalnelyje.
Anapilin iškeliavo architektas Algimantas Kančas. Jis jau kelerius metus kovojo su sunkia onkologine liga, tačiau dar prieš porą mėnesių jį buvo galima sutikti įvairiuose renginiuose, kaunietis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
A.Kančo studija dalyvavo statant ar rekonstruojant Šv.Kazimiero ir Gerojo Ganytojo bažnyčias, restoraną „Miesto sodas“, Kauno dramos teatrą, Kaune įsikūrusį prekybos ir pramogų centras „Akropolis“, Kauno Palaimintojo Jono Pauliaus II koplyčią, įmonės „Kraft Foods Lietuva“ administracinį pastatą, ISM tarptautinės aukštosios mokyklos pastatą, Norvegijos ambasadą Vilniuje.
Vasarą Lietuvą apskriejo žinia, kad eidamas 66-uosius metus mirė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Uoka. Jį pakirto liga – Uoka sirgo vėžiu. Atkūrus Nepriklausomybę K.Uoka buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, vėliau tapo pirmuoju valstybės kontrolieriumi.
Seimo nariu buvo per 1992–1996 ir 2008–2012 metų kadencijas. K.Uoka save siejo su tautininkais, atkūrus šią sąjungą 2011 metais tapo jos nariu ir vicepirmininku.
Anapilin iškeliavo už jūrų
Vasario 25-ąją Niujorko ligoninėje mirė žurnalistas Romas Sakadolskis. Vokietijoje gimusiam R.Sakadolskiui buvo 68-eri. Garsus žurnalistas ir dėstytojas sunkiai sirgo.
Žurnalisto ir dėstytojo mirtis sukrėtė žiniasklaidos bendruomenę. Užuojautą dėl žurnalisto mirties pareiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Sovietmečiu per geležinę uždangą prasiverždavęs „Amerikos balsas“ Lietuvos žmonių namus pasiekdavo su R.Sakadolskio parengta ir jo balsu skaitoma žinia, kuri tais laikais buvo svarbi kaip oras. Žurnalistas siuntė Lietuvai tiesos žodį, neiškraipytą svetimos propagandos“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.
Atsisveikinome su garsia aktore
Birželio 27-ąją, eidama 91-uosius metus mirė aktorė, Lietuvos radijo diktorė Undinė Nasvytytė. U.Nasvytytė gimė 1926 metais Kaune. 1945 metais ji baigė Vilniaus suaugusiųjų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus dramos teatro studijoje, baigė Vilniaus konservatoriją ir Vilniaus universitetą.
1950–1956 metais U.Nasvytytė buvo Dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ pranešėja. 1956 metais ji pradėjo dirbti Lietuvos radijo diktore, skaitove, renginių vedėja. 2000–2008 metais U.Nasvytytė vadovavo Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. Už nuopelnus Lietuvai U.Nasvytytė apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Mirė žinomas partizanas
Pirmosiomis 2016-ųjų dienomis, sausio 2-ąją mirė partizanas, karys savanoris, laisvės kovų liudininkas Antanas Lukša. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos garbės pirmininkas, ilgametis šios sąjungos vadovas A.Lukša mirė eidamas devyniasdešimt trečiuosius metus.
A.Lukša buvo garsaus Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolis. Iš garsios laisvės kovų dalyvių šeimos kilęs A.Lukša vienintelis iš keturių brolių Tauro apygardos partizanų pokario kovose likęs gyvas.
Gyvybė užgeso ligoninėje
Vasario 3-ąją atsisveikinome su garsiu dirigentu, orkestrų vadovu, profesoriumi Sauliumi Sondeckiu. Jam buvo 87-eri. Jo gyvybė užgeso ligoninėje. Pastaraisiais metais S.Sondeckis vis dažniau patekdavo į gydytojų rankas – jis ištvėrė net keturias operacijas ir beveik pusę metų praleido besigydydamas ligoninėje.
Daugiau nei 50 metų skyręs kūrybiniam darbui S.Sondeckis pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Visame pasaulyje pripažintas dirigentas, pedagogas, profesorius yra dirigavęs daugiau nei 3000 koncertų, sulaukęs audringų plojimų Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje. S.Sondeckis taip pat apdovanotas aukščiausiais Lietuvos atlikėjui skirtais titulais.
