„Staselė šiuose namuose gyvena per trisdešimt metų. Ji man sakydavo:
„Jūs man jau aštunta direktorė“. Moteris yra neįgali nuo vaikystės –
nevaikšto. Ją lankydavo Dzūkijoje gyvenantis brolis.
Priešgaisrinė signalizacija penktadienį suveikė apie 18 valandą. Pirmas
sureagavo budėtojas ir puolė į Staselės kambarį“, – pasakojo
I.Barkauskienė.
Dviviečiame kambaryje budėtojas išvydo šiurpų vaizdą. Atvira ugnimi
liepsnojo prie lango stovinti neįgaliosios lova ir užuolaidos.
„Budėtojas puolė gesinti. Liepsnos buvo didesnės už jį. Subėgęs
personalas išnešė nevaikštančią Staselės kambario kaimynę.
Kai atvažiavo ugniagesiai, liepsnas darbuotojai jau buvo nuslopinę.
Personalas elgėsi tikrai pasiaukojamai. Budėtojas apdegė rankas,
prisikvėpavo dūmų.
Darbuotojai bandė gaivinti Staselę, tačiau medikai konstatavo mirtį“, –
šoką sukėlusio įvykio detales prisiminė direktorė I.Barkauskienė.
Gaisras įsiplieskė iš karto po vakarienės. Galimas daiktas, jog Stasė
nusprendė slapčia parūkyti kambaryje.
Moters lova stovėjo prie pat lango ir balkono durų. Šios, kai kilo
gaisras, buvo praviros.
„Iš vakaro kaip tik su Stasele buvo kalbama apie rūkymą. Nuo šio įpročio
rūkantį žmogų sunku atkalbėti. Staselė išklausydavo mus, bet net
nežadėdavo mesti rūkyti.
Globos namuose gyvena 207 globotiniai. Dalis jų rūko. Vaikštantys ar
galintys judėti eina į specialias vietas. Viena jų yra lauke, kita –
trečiame aukšte, įstiklintoje terasoje.
Nejudančius globotinius į rūkomuosius nuveža globos namų darbuotojai.
Apie neatsargų rūkymą su globotiniais kalbame nuolat. Po penktadienio
nelaimės dar kartą priminėme.
Aišku, būtų gerai, kad globotiniai nei patys pirktų rūkalų, nei jiems
jų parūpintų pažįstami ar giminės.
Personalas neturi teisės tikrinti globotinių asmeninių daiktų. Tarsimės,
kokiais dar būdais galėtumėme užbėgti tokioms nelaimėms už akių“, –
kalbėjo I.Barkauskienė.
Kol kas tiksliai nežinoma, kaip kilo gaisras.
Garbaus amžiaus Stasės kambario kaimynė tuo metu nemiegojo, tačiau dėl
sveikatos būklės, ko gero, nelabai suvokė, kas atsitiko.
Iš degančio kambario išnešta senolė stebėjosi, kai kitą dieną globos
namų darbuotojai jos klausinėjo apie gaisrą, nes ji apskritai
neprisiminė įvykio ir dėl to nepatyrė jokio streso.
