Buvo visiškai išsekusi
Pasvalio rajone, Švobiškio kaime, gyvenanti 70 metų Pranė Sidabrienė galbūt būtų gyva supuvusi, jei kaimynai nebūtų iškvietę socialinės darbuotojos.
Savaitgalio rytą pas senolę atskubėjusi Joniškėlio apylinkių socialinio darbo organizatorė Zita Vasauskienė išvydo siaubingą reginį ir akimirksniu iškvietė greitosios pagalbos medikus.
Savaitę lovoje pragulėjusi ir visus gamtinius reikalus po savimi dariusi pensininkė buvo išsekusi, jos oda iššutusi, į kairės rankos dilbio raumenis palaidinukės rankogalis buvo taip įaugęs, kad drabužį atkirpus ir ištraukus rankoje liko gili žaizda.
Moterį medikai gelbėjo sutelkę visas pajėgas.
Slaugė ir pati susirgo
Kai prieš dvejus metus mirė vyras, viena likusi P.Sidabrienė vos ne vos dar vaikščiojo.
Vienišai ligotai senutei prižiūrėti buvo skirta tame pačiame kaime gyvenanti moteris.
Švobiškietė už pensininkės priežiūrą pinigų negaudavo, jai šis darbas buvo pavestas kaip talkininkavimas už gaunamą socialinę pašalpą.
Tačiau neseniai senutės prižiūrėtoja pati atgulė į ligos patalą, buvo išvežta į ligoninę. Vieniša kaimynė liko viena. Nuo tada ir prasidėjo senos moters kančios, trukusios visą savaitę.
Neprisimena, kada maudėsi
P.Sidabrienė tikino ją prižiūrėjusiai moteriai priekaištų neturinti. Esą buvusi ir prižiūrima, ir pavalgydinama. Žodžiu, buvęs visai normalus gyvenimas.
Kai prižiūrėtoja pati susirgo, ligonė liko viena. Ji teigė paprašiusi vieno jauno vaikino pagalbos, tas sutikęs, tačiau naudos iš jo bemaž nebuvę.
Jaunuolis ne tik nesirūpinęs ligone, bet ir apskritai beveik nepasirodęs.
„Gyva pradėjau pūti. Niekas nei gerti, nei valgyti visą savaitę nepadavė. Į ligoninę atvežė kaip kokią valkatą, visą dvokiančią. Jei ne daktarai, būčiau numirusi“, – rypavo pensininkė.
Ji netgi neatsiminė, kada prieš patekdama į ligoninę maudėsi. Pastaruosius keletą metų išties tai darė gana retai, tačiau ją prižiūrinti moteris plaukus trinkdavusi dažnokai.
Senutė pasakojo, kad kadaise turėjo sūnų, tačiau jis žuvo. Kiti giminaičiai nelankantys. Plačiau apie savo gyvenimą ji nepanoro kalbėti, tik vis kartojo, kokia dėkinga medikams.
Infekcija įsimetė į odą
Greitosios pagalbos automobiliu į Pasvalio ligoninę atgabentą senolę priėmė pats gydymo įstaigos vadovas chirurgas Rolandas Rastauskas.
„Į Priėmimo skyrių pakvietusios darbuotojos sakė, kad pamatysiu tai, ko dar nebuvau matęs. Tikrai, ligonės vaizdas buvo nekoks: oda paraudusi, sėdmenys iššutę. Pagal sausą liežuvį nustačiau, kad ji ilgą laiką negėrusi“, – pasakojo R.Rastauskas.
Medikas tvirtino, kad infekcija buvo jau įsimetusi į odą. Bemat būtų užkrėtusi ir kraują. Pasekmės galėjo būti liūdniausios.
Prižiūrima negirtavo 8 mėnesius
Joniškėlio apylinkių seniūnas Sigitas Ilgutis tvirtino, kad P.Sidabrienė nebuvo toks sunkus ligonis, kad reikėtų slaugyti. Jai, seniūno tikinimu, tereikėję tik pagalbininko, kad atneštų vandens, malkų ir maisto.
„Močiutė labai kaprizinga ir bet koks žmogus jai neįtinka. Be to, ji mėgėja išgerti. Kaimynai anksčiau dažnai jai parūpindavo alaus. Tik kai Vida pradėjo P.Sidabrienę prižiūrėti, toji be alkoholio ištvėrė net aštuonis mėnesius“, – pasakojo S.Ilgutis.
Joniškėlio apylinkių seniūnijoje yra apie 80 vienišų pensininkų. Jais rūpintis privalo viena socialinė darbuotoja.
Pasak seniūno, seniūnija dažnai pasinaudoja savivaldybės tarybos priimtu sprendimu, leidžiančiu gyventojams už socialines pašalpas atidirbti prižiūrint vienišius ir neįgaliuosius. Tai vadinama talkininkavimu.
„Atokesniuose kaimuose gyvenančios moterys labiau nori prižiūrėti vienišus ir senus žmones nei kelis kilometrus važiuoti į seniūnijos centrą ir ten tvarkyti aplinką“, – dėstė S.Ilgutis.
Savo kaltės seniūnija nemato
P.Sidabrienei medikai anksčiau nustatė specialųjį priežiūros poreikį. Tačiau nebuvo sutvarkyti dokumentai, kad ją lankytų lankomosios priežiūros socialinė darbuotoja. Seniūnijos darbuotojai žadėjo, jog švobiškietei grįžus iš ligoninės ši paslauga bus skirta.
S.Ilgutis apgailestavo, kad lankomosios priežiūros socialinės darbuotojos į atokesnius kaimus nevažiuoja, nes neturi transporto. Šiuo atveju irgi bus nelengva rasti žmogų, mat nedažnas sutiks važinėti iš Joniškėlio į už 6 kilometrų esantį Švobiškį. Pačiame kaime socialiniai darbuotojai negyvena.
„P.Sidabrienė, nors ir labai aikštinga, buvo gerai prižiūrima. Ji socialinei darbuotojai net raštą buvo parašiusi, kad jai jokios priežiūros nereikia. Dėl ištikusios bėdos močiutė pati turi prisiimti atsakomybę, seniūnija šiuo atveju niekuo dėta“, – teigė seniūnas.
Jaunuolio, galbūt sutikusio prižiūrėti senutę, nepavyko rasti.
