Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priežiūros poskyrio viršininkas
Gintaras Ščajevas teigė, jog šiemet rajone degė daugiau kaminų nei
praėjusią žiemą, nes šis sausis buvo šaltesnis.
Degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra pakyla iki tūkstančio laipsnių,
virš kamino veržiasi kelių metrų liepsna ir girdisi šiurpinantis
kriokimas, primenantis žvėries riaumojimą ar kurtinantį lėktuvo variklių
gausmą.
Dėl liepsnojančio kamino iškviesti ugniagesiai gali tik budėti ir
saugoti, kad galingų liepsnų žiežirbos neuždegtų pastatų.
Didžiausias pavojus kyla, jei kamine yra įtrūkimų, pro kuriuos gali
prasiskverbti žiežirbos.
Prieš kurį laiką taip atsitiko viename Kudirkos Naumiesčio name, kai iš
degančio kamino dėl didelio slėgio per plyšius ant perdangos apšiltinimo
ėmė kristi žiežirbos. Tąsyk Šakių ugniagesiai spėjo užbėgti nelaimei už
akių.
G.Ščajevas teigė, jog šiuolaikiniai šildymo katilai yra modernūs, tačiau
dalis gyventojų nemoka jais tinkamai naudotis.
„Jei palaikoma per žema temperatūra – apie 60 laipsnių, – kaminas ima
rasoti, susidaro šaltas ir drėgnas dūmas, prie kamino sienelių ima lipti
suodžiai, – sakė G.Ščajevas. – Negalima kūrenti drėgnomis malkomis,
nes jos išskiria drėgmę, kuri kondensuojasi dūmtraukyje“.
Geriausia yra kūrenti sausomis lapuočių malkomis, nes jos turi mažiau
dervos, išskiria daugiau šilumos.
Patikrinti, ar kaminas neapsinešė suodžiais, galima paprastu būdu, – į
dūmtraukio apačioje esančią valymo angą įkišus veidrodėlį.
Jei jame atsispindi šviesa, vadinasi, kaminas neaptekęs suodžiais.
G.Ščajevas priminė, jog kaminus gyventojai turi išsivalyti prieš
kiekvieną kūrenimo sezoną ir ne rečiau kas tris mėnesius.
Dūmtraukių nevalantys namų šeimininkai gali būti baudžiami
administracine tvarka.
˙
