Tikisi, kad lankytojai bus sąmoningi
Klaipėdos apskrities priešgaisrinio gelbėjimo valdyba praėjusią savaitę pranešė apie Lietuvos pajūrio miškams iškilusią grėsmę – dėl užsitęsusios sausros gaisringumas šoktelėjo iki keturių balų ir toliau didėja. Karšti ir vėjuoti orai gali išsilaikyti iki savaitės pabaigos.
Neringos ir Klaipėdos savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos ne tik aptarė, kaip užkirsti kelią gaisrams, bet ir ėmėsi griežtų apsaugos priemonių – žmonėms uždrausti lankytis Kuršių nerijos nacionalinio parko miškuose.
Kelias į Kuršių neriją nėra aklinai užkirstas – iš Klaipėdos keltais per marias į Smiltynę persikėlusiems dviračių ir pėsčiųjų takais keliaujantiems poilsiautojams tokie draudimai negalioja. Apie padidėjusį gaisrų pavojų žmones įspėja labiausiai lankomose vietose įrengti skydai su informacinėmis nuorodomis.
Kuršių nerija – miškingiausia Lietuvos teritorija, kurią patikėta prižiūrėti Kretingos miškų urėdijos darbuotojams. Juodkrantėje budinti miškininkų brigada pasirengusi bet kada pašokti ir gesinti ugnies židinius. Bluosto nesudeda ir Neringos priešgaisrinio gelbėjimo tarnyba.
„Neleistinoje vietoje užkurtas laužas, į miško paklotę numesta cigaretės nuorūka Kuršių nerijoje gali sukelti siaubingus gaisrus. Suprantame, kad lankytojų nesuvaldysi draudimais, todėl labiausiai tikimės žmonių sąmoningumo“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Kalnapušynai – sausi kaip parakas
Ypač didelį gaisrų pavojų kelia sausų kaip parakas persenusių kalnininių pušųmiškai, kuriuos Kretingos urėdijos specialistai jau suskato naikinti. Formuojant kitokį Kuršių nerijos kraštovaizdį numatyta iškirsti apie 1500 hektarų senų kalnapušynų paliekant atviras panoramines erdves.
Po Smiltynės miškus nusiaubusių didžiulių gaisrų pasirūpinta ir efektyvesne priešgaisrinės apsaugos technika. Vienintelė siurblinė už Alksnynės kelių posto neveikia, todėl į draustinį atgabentas kilnojamasis įrenginys, kuriuo ugniagesiai vandenį į savo automobilius galima pumpuoti iš Kuršių marių.
D.Jasaitis apgailestauja, kad Kuršių nerijoje gaisrų prevencijos neužtikrina stringantys ryšiai: „Žmonės mobiliaisiais telefonais skambina iš Nidos, Preilos, o įsijungia Šilutės, Kretingos ar net Kaliningrado srities tinklų operatoriai. Tariamės, kaip išvengti tokių nesklandumų“.
Neringiškių pavyzdžiu pasekė Klaipėdos savivaldybė, nuo savaitgalio uždraudusi žmonėms lankytis Smiltynės ir kituose uostamiesčiui priskirtuose miškuose. Aptartas prevencinis gaisrų gesinimo priemonių planas, organizuojami reidai.
Pažeidėjus drausmins baudomis
Už priešgaisrinių taisyklių pajūrio miškuose nepaisymą gyventojams ir poilsiautojams numatytos administracinės baudos nuo 28 iki 57, o pareigūnams – nuo 86 iki 173 eurų.
Nustatytiems gaisrų sukėlėjams teks mokėti baudas nuo 576 iki 1118 eurų. Pareigūnų atsakomybė dar didesnė – jiems gali būti skiriamos baudos nuo 1158 iki 2316 eurų.
Miškų lankytojų prašoma apie pajūrio miškuose pastebėtus gaisrų židinius nedelsiant pranešti priešgaisrinio gelbėjimo tarnyboms, Kretingos miškų urėdijos darbuotojams.
Laukiant gelbėtojų nereikėtų sėdėti sudėjus rankas, jeigu miškuose įsiplieskusią ugnį dar galima užplakti šakomis, drabužiais, sutrypti kojomis, užpilti žemėmis ar vandeniu.
Sinoptikai prognozuoja, kad išdžiuvusius Kuršių nerijos miškus trečiadienį suvilgys lietus.
