Pagal instrukcijas, jis užtikrintai padeda, kai šokama iš 15 metrų aukščio, bet šįkart pavyko išgelbėti merginą, šokusią iš gerokai didesnio aukščio.
Mergina buvo tik trumpai apalpusi iš išgąsčio, nepatyrė didesnių sužalojimų. Apžiūrėję Vilniaus greitosios pagalbos medikai merginą išvežė į psichiatrų pagalbą teikiančią gydymo įstaigą. Portalas lrytas.lt pasidomėjo, kiek patikimi ugniagesių naudojami batutai, gelbėjant savižudžius ar į gaisrą patekusius žmones.
Pasirodė, kad užsimušė
Šeštadienio vakarą, apie 20 valandą vakaro, prie daugiaaukščio Vilniaus Statybininkų gatvėje prasidėjo drama. Šio namo gyventojas pasakojo, kad išvedė pasivaikščioti šunį ir išvydo aplink namą susibūrusius žmones, lange 9 aukšte šmėkščiojo tamsiaplaukės merginos figūra. Mergina akivaizdžiai rengėsi mirtinam šuoliui. Ji kažką šaukė, bet žodžių nebuvo girdėti dėl didelio aukščio.
„Policija, ugniagesiai ir medikai jau buvo atskubėję. Mačiau, kaip vienas pareigūnas užlipo į viršų įtikinti jos nešokti. Kol vyko derybos, ugniagesiai pripūtė oro pagalvę. Matyt, kontaktas neužsimezgė, mergina šoko nuo palangės ir pataikė ant batuto. Ją užkėlė ant neštuvų ir perdavė greitosios medicinos pagalbos medikams. Man ir kaimynams pasirodė, kad mergina užsimušė“, – pasakojo liudininkas.
Išgelbėjo susidėvėjęs batutas
Laimė, kaimynai suklydo. Devyniolikmetė net nepatyrė rimtesnių traumų, ją tik ištiko nervinis šokas ir galimai trumpam apalpo.
„Batutą vežame visada, kai ekipažas vyksta gesinti gaisro ar būna pranešta apie nušokti nuo tilto ar namo ketinantį savižudį. Bet realiai panaudoti tenka tik tuomet, kai gelbėjame dideliame aukštyje atsidūrusius žmones. Per gaisrą geriau tinka aukštalipės kopėčios“, – šeštadienį sakė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Situacijų valdymo skyriaus budintis pareigūnas.
Tačiau sostinės gelbėtojų turimo batuto techninės savybės galėtų būti ir geresnės, tai pripažįsta ir patys gelbėtojai. Šįkart pavyko išgelbėti iš didelio aukščio šokusio žmogaus gyvybę. Bet tokia sėkmė lydi anaiptol ne visada.
Naujausia įranga – Kaune
Prieš 5 metus, 2010-ųjų rugpjūčio pabaigoje, Vilniuje iš 11 aukšto iššoko vyras – taip pat pataikė ant batuto. Bet jis nukrito nelaimingai ir mirtinai susižalojo.
Anuomet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius aiškino, kad batutas nėra išganinga gelbėjimo priemonė, kai šokama iš didelio aukščio.
„Vyras šoko iš dvigubai didesnio aukščio, nei numatyta batuto parametruose. Įrenginys tinkamas sugauti žmogų iš 15 metrų aukščio, maždaug 5 aukšto. Iš 11 aukšto batutas jau nepatikimas, atrodo kaip degtukų dėžutė“, – sakė gelbėtojų atstovas. Jis tada teigė, kad net jei žmogus šoktų iš 15 metrų aukščio, oro pagalvė neužtikrintų, kad nukritusysis nesusižalos.
Šiuo metu moderniausią gelbėjimo darbams skirtą oro pagalvės įrangą turi Kauno ugniagesiai gelbėtojai. Ją už 12 tūkst. eurų ugniagesiams nupirko Kauno miesto savivaldybė 2012 metais po tragedijos Šilainiuose, kai padegus daugiabutį vienas žmogus žuvo, 11 susižalojo, šokdami iš didelio aukščio ant žolės.
Kauniečių turima oro pagalvė atlaiko 200 kilogramų svorį, pati sveria palyginti nedaug, 80 kilogramų, yra kompaktiška, ją lengva pervežti ir sumontuoti.
Įrangą – hidraulinius keltuvus ir oro pagalvę – Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (KAPGV) nupirko miesto savivaldybė.
Kaip sakė Kauno APGV viršininkas Vidas Kerševičius, tokią įrangą jau seniai turi kiekvienas Europos didmiestis, o Kaunas ją įsigijo pirmasis Lietuvoje.
„Vilniečių turima pagalvė mūsiškei neprilygsta. Saugus aukštis, iš kurio žmogus gali šokti ant pagalvės, – 5 aukštas arba 16 metrų, tačiau galima šokti ir iš aukščiau“, – anuomet sakė viršininkas.
Prieš savaitę šiuolaikišką batutą už 7 tūkst. eurų įsigijo ir Alytaus ugniagesiai gelbėtojai.
