V. Majausko gyvenimas buvo audringas, o jo pabaiga – tragiška

Buvę V.Majausko kolegos ir bendražygiai buvo sukrėsti žinios apie savižudybę.

„Jis buvo geros ir dosnios širdies, o moterys turbūt tuo naudojosi“, – spėliojo verslininko Viktoro Majausko bičiuliai, ieškantys jo savižudybės priežasčių. Prieštaringai vertinamo politiko Mykolo Majausko tėvas mirė po šūvio, kurį pirmadienį paleido į save.

„Jis buvo toks pat draugiškas ir nuoširdus kaip ir anksčiau. Tačiau atrodė senesnis ir lėtesnis“, – tokį 61 metų V.Majauską draugai matė liepos viduryje Varšuvoje vykusiame legendinės Australijos sunkiojo roko grupės „AC/DC“ koncerte.

Į Lenkijos sostinę V.Majauskas buvo nuvykęs su drauge. Bičiuliai atkreipė dėmesį, kad jis vienas lakstė pirkti užkandžių, o moteris tik stovėjo ir laukė.

Kai pirmadienio rytą į žinomo verslininko namus Vilniaus Antakalnio rajone atvyko medikai, vilnietis dar buvo gyvas. Bet nuvežto į ligoninę vyro gyvybės išgelbėti nepavyko, vakar jis mirė.

Buvęs žinomų įmonių „Audėjas“ ir „Vilniaus baldai“ vadovas, bendrovės „Nordic Investicija“ prezidentas, vėliau dirbęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, pastaruoju metu bičiuliams atrodė susirūpinęs.

Nei draugams, nei artimiesiems V.Majauskas nesiguodė, kas slegia širdį.

Jie tik įtarė, kad su tuo gali būti susijusios asmeninės problemos, kad jį slegia depresija.

Prieš penkiolika metų su žmona Gražina išsiskyręs verslininkas turėjo draugę. Su ja verslininkas tai skyrėsi, tai vėl taikėsi.

Prislėgtas V.Majauskas galėjo jaustis ir dėl sumažėjusių pajamų, kai paliko įmonę „Vilniaus baldai“.

2006 metais „Vilniaus baldų“ akcininkai nutarė V.Majauską atšaukti iš generalinio direktoriaus pareigų.

Ši žinia nebuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, tačiau savo kabinetą buvęs vadovas paliko prislėgtas.

Tą naktį jis nesumerkė akių, daug svarstė apie tai, kiek darbui išeikvojo jėgų, energijos, sveikatos.

Viena didžiausių savo bėdų tada jis įvardijo nesugebėjimą atitrūkti nuo reikalų.

„Nemoku sustoti, per daug jėgų išeikvoju“, – bičiuliams sakydavo iš Kauno kilęs, o Vilniuje gyvenęs verslininkas.

„Lietuvos ryto“ kalbinti V.Majausko draugai tai patvirtino – jeigu Viktoras ko imdavosi, tai iš visos širdies.

O tada, netekęs vadovo pareigų, jis pasijuto tarsi menininkas, kuris daug metų kūrė skulptūrą, o jai ėmė ir nulūžo nosis – visas darbas prarado prasmę.

„Netekti pareigų nėra lengva. Tai sukrėtimas, aš turiu suvokti, kas mano gyvenime yra svarbiausia.

Neketinu bėgti nuo gyvenimo, užsisklęsti savyje ir pasiduoti depresijai.

Esu pasiryžęs perkainoti vertybes ir pasirinkti tai, ko man iš tiesų reikia“, – palikęs „Vilniaus baldus“ kalbėjo žinomas verslininkas, daug laiko ir energijos skyręs „Rotary“ klubo veiklai.

Išėjęs iš „Vilniaus baldų“ ir atsikratęs slogių minčių V.Majauskas su verslo partneriu nutarė imtis investicinių projektų, kūrė šeimos įmonę.

Tada jis pasvajodavo ir apie ilgą kelionę, nes jau buvo atpratęs mėgautis gyvenimo malonumais.

Prasiblaškyti V.Majauskas mėgdavo važiuodamas motociklu.

Į baikerių šventes jis lėkdavo su drauge.

„Lietuvos ryto“ žurnalistė ne kartą jį buvo sutikusi kasmet Kaune vykstančiame tarptautiniame renginyje „Bike Show Millenium“.

Galingu motociklu verslininkas kartu su iš viso pasaulio suvažiavusiais baikeriais Kauno mieste apsukdavo garbės ratą, o po to linksmindavosi koncerte.

Tuo metu, kai kai kurie jo bičiuliai šėldavo labiau atsipalaidavę, V.Majauskas ramiai stebėdavo koncertą.

Nors jis buvo turtingas, išskirtinių patogumų nereikalaudavo. Jei vykdavo į keliones ar šventes su baikeriais, galėdavo miegoti ir palapinėje ar netgi ant žolės prie laužo.

„Mane žavi važiuojant motociklu atsiveriantis gamtovaizdis. Gamta geriausiai atgaivina žmogų“, – sakydavo verslininkas.

Keliones jis dievino kaip ir savo galingą motociklą – yra pasigyręs, kad apkeliavo pusšimtį šalių.

Praeityje klestinčiam verslininkui atgaivos gamtoje prireikdavo ir po karjeros posūkių, ir po asmeninių dramų.

2000 metais jis atsistatydino iš vadovo posto „Audėjo“ fabrike ir pardavė savo turėtas akcijas. Tuo metu vyko ir jo skyrybos su žmona Gražina.

Juodu užaugino du sūnus – Mykolą ir Martyną.

33 metų Mykolas nėrė į politiką, šiemet siekė tapti Vilniaus meru, o vyresnis Martynas pasekė tėvo pėdomis – pasuko į verslą.

Su savo motina G.Majauskiene Martynas iki šiol sėkmingai užsiima audinių verslu, sostinėje turi didelę parduotuvę.

Praėjus penkeriems metams po skyrybų, kai V.Majauskas buvo „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius ir Medienos asociacijos prezidentas, jį pasivijo praeities šešėlis.

Sąskaitą už draugystę žinomam vilniečiui pateikė tuometė prokurorė Marina O. 43 metų moteris siekė įrodyti, kad klestintis verslininkas yra jos sūnaus Danieliaus tėvas.

Mariną ir Viktorą kadaise siejo šilti jausmai.

Artimi jų santykiai nebuvo paslaptis ir sostinės fabriko „Audėjas“ kolektyvui. Jie abu tada ten dirbo. Pažintis įvyko ceche – prie Viktoro priėjo mergina ir paprašė sudaryti sąlygas siekti aukštojo mokslo.

Marina buvo perkelta į personalo skyrių ir pradėjo vakarines studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

Nuo tada vadovo ir pavaldinės keliai susikirsdavo kone kasdien. „Aš esu bendraujantis, mėgstu juokauti, su įvairiais žmonėmis randu kalbą“, – yra sakęs V.Majauskas.

Viršininkas ir su aštuoneriais metais jaunesne pavaldine elgėsi draugiškai, kaip ir su kitais. O ji jam ėmė rodyti išskirtinį dėmesį ir kalbėti apie jausmus.

Kartą moteris pasirodė jo namo tarpduryje. Tuo metu verslininko žmona sirgo. V.Majauskas patyrė šoką.

Marina tvirtino, kad Viktoras anksčiau ar vėliau priklausys jai, kad ji jo atkakliai sieks. Nors tokie žodžiai verslininką gąsdino, jis atvėsusios draugystės su pavaldine nenutraukė.

Baigusi teisės studijas Marina įsidarbino prokuratūroje ir iš bendrabučio persikėlė į jai paskirtą žinybinį butą.

Moteris pakvietė Viktorą į svečius, jis nusivežė vaišių. Vakarą jie praleido dviese.

Vėliau įmonės vadovas išvyko keliems mėnesiams į kursus, o grįžęs beveik metus nematė pavaldinės.

Vėl apsilankęs Marinos namuose jis pamatė kūdikį. Moteris užuominomis jam pasakė, kad tai jo vaikas, ir paslapčia juos abu nufotografavo.

Prisiminti praeitį V.Majauskas turėjo 2005 metais, kai Marina jį padavė į teismą.

Kadangi verslininkas atsisakė atlikti DNR tyrimą, teismas pripažino jį vaiko tėvu ir priteisė kas mėnesį sumokėti du tūkstančius litų.

* Tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjui Mykolui Majauskui ilgai nedavė ramybės 2010 metų lapkritį jo dukters vežimėlyje aptiktas peilis. Praėjus beveik metams po to įvykio valdininkas vėl jį prisiminė.

* „Nemėgstu sąmokslo teorijų, bet neturiu teisės rizikuoti savo brangių žmonių sveikata ir ramybe. Jeigu tai – kvaili juokai, tegul pareigūnai išsiaiškina ir pareikalauja atsakomybės. Jei tai – grasinimas, susijęs su mano tiesioginiu darbu, tai mano atsakas – viešumas ir tikėjimas teisėsaugos profesionalumu“, – tada kalbėjo premjero patarėjas, kurį šiemet konservatoriai buvo iškėlę kandidatu į sostinės merus.

* Aptikęs peilį valdininkas nedelsdamas kreipėsi į Vilniaus 3-iąjį policijos komisariatą. Tačiau pareigūnai jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neįžvelgė, todėl tyrimo net nepradėjo.

* Beje, ir 2010 metais, kai premjero patarėjas viešai paskelbė apie peilį dukters vežimėlyje, ir po metų, kai jis pareiškė, kad tas peilis – tikrai ne uošvio, švietė mėnulio pilnatis.