Kauno rajone, Šakių kaime, įsikūrusi Česnauskų šeima visą gyvenimą prisimins praėjusios savaitės juodąjį pirmadienį – birželio 29-osios popietę V.Česnausko vairuojamas lengvasis automobilis „Mazda 6“ rėžėsi į ta pačia kryptimi priekyje važiuojančio vilkiko MAN puspriekabę. Per avariją Mantas Česnauskas žuvo iš karto, o jo tėvas dėl kaklo slankstelio lūžių atsidūrė ligoninėje.
Tėvas ir sūnus buvo stipriai vienas prie kito prisirišę – gyveno po vienu stogu, dirbo toje pačioje statybinių medžiagų gamykloje, savaitgaliais mėgdavo pasilepinti pirtyje. V.Česnauskas iki šiol negali prisiminti avarijos akimirkos – sekundę kitą trukusios klaidos, kuri lėmė tragediją.
Vaikinas kelyje užsnūdo
Sostinėje esančiai silikatinių plytų gamyklai vadovaujantis V.Česnauskas su sūnumi pirmadienio popietę ketino atsipūsti po įtemptų darbo valandų. Pirmadienį buvo pasirašyta sutartis su generaliniu rangovu dėl įmonės padalinio, naujos putų polistirolio gamyklos, statybos.
Nepaisant sėkmingo sandorio, tądien lyg tyčia strigo daugelis reikalų, gamykloje sutartu laiku nepasirodė darbininkas, teko skubiai jam ieškoti pamainos. Antras darbininkas pramiegojo – vėl teko sukti galvą, kuo jį pakeisti.
Nelaimė šeimą ištiko, kai iki namų buvo likę vos penktadalis kelio – apie 20 kilometrų. Automobiliai susidūrė Kaišiadorių rajone, netoli Rumšiškių.
„Iki šiol nesuvokiu, kaip patekome į avariją. Mantas tuo metu buvo užsnūdęs, prieš tai mudu kalbėjomės. Greičio neviršijau, vairavau techniškai sutvarkytą žmonos automobilį, pagamintą 2005 metais.
Vilkiką pamačiau prieš pat susidūrimą. Viskas įvyko akimirksniu. Baisiausia, kad beveik nieko neatsimenu“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo V.Česnauskas. Pirminiais duomenimis, jis vairavo blaivus.
Susidūrusi su puspriekabe, „Mazda“ dar rėžėsi į kelio atitvarus.
Kova su laiku – pralaimėta
Suknežintame automobilyje atsigavęs tėvas greta išvydo dar gyvą savo sūnų.
Vyras mėgino išlipti iš mašinos, bet durys buvo prispaustos. Tada karštligiškai puolė ieškoti telefono, bet jis po stipraus smūgio buvo kažkur nusimetęs.
Prispaustas vyras negalėjo pasilenkti: „Atsisukau į Mantą, jam iš žaizdų bėgo kraujas. Sūnus dar kvėpavo.“
Siaubo apimtas domeikavietis šaukė pro langą žmonėms, kad jie kuo greičiau kviestų pagalbą. Netrukus atvykę ugniagesiai ištraukė vaikino kūną, o V.Česnauskas pajėgė išlipti į lauką pats.
Medikams nepavyko išgelbėti Manto, patyrusio daugybę kūno sužalojimų. Vaikino tėvą jie nuvežė į Kauno klinikas – vyriškiui lūžo du kaklo slanksteliai.
Palatoje rūpinosi laidotuvėmis
Trečiadienį palatoje netilo V.Česnausko telefonas – kęsdamas skausmą, sunkiai kvėpuodamas, jis prisidėjo prie sūnaus laidotuvių organizavimo.
Statybų specialistas pasiryžo išlydėti atžalą į paskutinę kelionę – trečiadienį išlipęs iš lovos pabandė vaikščioti su įtvaru kakle.
Medikai vyrą iš ligoninės išleido su sąlyga, kad po laidotuvių jis sugrįš į Stuburo neurochirurgijos skyrių. Gydytojai ketino iš karto operuoti V.Česnauską, bet paskui apsigalvojo – galbūt lūžiai dar savaime sugis.
Ligonis artimiausias dvi savaites bus atidžiai stebimas, o paskui chirurgai iš rentgeno nuotraukų, kitų duomenų spręs, ką toliau daryti.
Sukrėstas vyras tvirtino, jog jo trauma nesvarbi, palyginti su šiurpia netektimi: „Jo žūtis slegia mano sąžinę. Juk aš sėdėjau prie vairo.“
Laukė puiki karjera
Baigęs Aleksandro Stulginskio universitetą, M.Česnauskas įgijo geodezininko diplomą. Jaunuoliui nepavyko rasti darbo pagal specialybę.
Prieš trejus metus jį į savo darbovietę pakvietė tėvas, einantis didelės plytų gamybos bendrovės „Silikatas“ direktoriaus pareigas. Vaikinui gerai sekėsi, jis ėjo vadovaujamas pareigas sostinėje. Ateityje jį buvo planuojama paskirti naujos „Silikato“ putų polistireno gamyklos Vievyje vadovu.
2015 metų rudenį jaunuolis ketino įsigyti kotedžą savo tėvų kaimynystėje Šakių kaime, pardavęs šeimos trijų kambarių butą Kaune, Prancūzų gatvėje, ir paėmęs iš banko kreditą.
Tame pačiame Domeikavos apylinkių kvartale gyvena ir vyresnysis Manto brolis Vytautas, su kuriuo jis taip pat palaikė artimus ryšius, drauge keliaudavo į užsienio šalis.
Mėgo sportą ir keliones
Vienas mėgstamiausių Manto užsiėmimų buvo lankyti įvairias treniruotes.
Vaikinas domėjosi kikboksu, krepšiniu, po 4–5 kartus per savaitę vaikščiojo į sveikatingumo klubą. M.Česnauskas pabrėždavo norintis būti ištvermingas ir sveikas.
Išvaizdus, raumeningas 194 centimetrų ūgio jaunuolis traukė merginų dėmesį, tačiau savo šeimos nebuvo sukūręs – užsimezgę ryšiai su dailiosios lyties atstovėmis po kurio laiko nutrūkdavo.
Mantas artimai draugavo su viena mergina, bet santykiai iširo, prieš keletą metų jai išvykus į Prancūziją.
Vaikinas turėjo daug draugų, bet nepamiršdavo ir savo tėvų – dažną savaitgalį kaitindavosi su jais pirtyje, plaukiodavo namuose įrengtame baseine.
Šeimos nariai šiais malonumais ketino pasimėgauti ir liepos 4-ąją, o kitą dieną V.Česnauskas su žmona turėjo išvykti atostogų į Turkiją. Mantas labai mėgo keliauti – su broliu ir jo šeima lankėsi Turkijoje, Ispanijoje, kitose šalyse, ketino dar ne vieną jų aplankyti.
Tačiau visus gražius ateities planus sužlugdė tragedija kelyje.
Traktoriumi pervažiavo 5 metų sūnų
Tragiškų avarijų sukeltas skausmas kankina ir kitas pakaunės šeimas. Bėgant metams kraujuojančios žaizdos apsitraukia randais, tačiau jos jau niekada nebeužgis.
Gansiniauskų šeimos nariai vis dar krūpčioja iš siaubo, prisiminę prieš 15 metų įvykusią nelaimę. Jugintų kaime (Babtų sen.) Alfonsas Gansiniauskas šalia savo namų traktoriumi MTZ-80 netyčia pervažiavo savo 5 metų sūnų Alfonsą Gansiniauską.
Išvykdamas į šienapjūtę tėvas paėmė ir sūnų – berniukas labai norėjo drauge su juo važiuoti. Tėvas darbymečiu nepastebėjo, kaip vaikas atsidarė kabinos duris ir iškrito.
Pasigedęs atžalos, A.Gansiniauskas skubiai sustabdė traktorių ir išvydo kraupų vaizdą – mažylį buvo pervažiavęs galinis traktoriaus ratas. „Pirmomis akimirkomis jaučiausi kaip sapne, ėmiau nesavu balsu rėkti. Iškart atbėgo kaimynas, buvo skubiai iškviesta greitoji pagalba. Tačiau sūnaus išgelbėti nepavyko.
Mažasis Alfonsas užgeso Kauno klinikose praėjus pusantros valandos nuo nelaimės.
Tragedijos metu A.Gansiniauskas vyresnysis buvo blaivus, todėl teisėsauga nusprendė nekelti bylos tėvui.
„Tai buvo ne nusikaltimas, o nelaimė“, – pasakojo tuometis Kauno rajono prokuroras Ernestas Aleksonis.
