Kad nustatyta vieta, kur gali būti dingusio dvasininko iš Lietuvos palaikai, V.Aukštakalnio paiešką vykdantiems Raseinių rajono policijos pareigūnams pranešė kolegos iš Prancūzijos. Rašoma, kad „tikėtina, jog V.Aukštakalnio kūnas tebėra palaidotas po sunkiai prieinamais ledo luitais Monblano kalne.
Prancūzijos pareigūnų išvada – į Monblano kalną įkopti ketinęs V.Aukštakalnis tapo nelaimingo atsitikimo auka.
Nors iš Prancūzijos gautame atsakyme neužsimenama apie DNR tyrimų rezultatus, neabejojama, kad oficiali išvada dėl lietuvio likimo padaryta ištyrus tarpeklyje rastą, spėjama, V.Aukštakalnio koją.
Sunkiai prieinamoje vietoje aptikta žmogaus palaikų dalis ekspertams tirti buvo perduota pernai rudenį.
Kalnas gali neatiduoti kūno
Pasak Prancūzijos pareigūnų, koja rasta už įprastinio alpinistų maršruto ribų. Toje vietoje ji galėjo atsirasti žmogui nukritus iš didelio aukščio.
Kadangi kitos čia žuvusio alpinisto kūno dalys prasmego po sunkiai prieinamais ledo luitais, tikėta, kad jos čia liks amžiams.
Paklaustas, ar gavus tokią Prancūzijos pareigūnų išvadą V.Aukštakalnio paieška bus nutraukta, Raseinių policijos viršininkas Kęstutis Užemeckas atsakė, kad kol kas toks sprendimas dar nepriimtas: „Dėl V.Aukštakalnio paieškos nutraukimo mes dar tarsimės su bylą kuruojančiais prokurorais.“
Kopė po ilgos kelionės
Aistringas alpinistas 56 metų V.Aukštakalnis savo automobiliu „Opel Vivaro“ į Prancūziją išskubėjo pernai rugpjūčio 24-ąją.
Į Monblano viršūnę įkopti ketinęs klebonas į Betygalą žadėjo sugrįžti rugpjūčio 29-ąją.
Betygalą nuo Šamoni (Prancūzija), kur dažniausiai apsistoja į Monblaną kopti ketinantys alpinistai, skiria net 2115 kilometrų.
Kadangi klebonas į kelionę leidosi vienas, tikėtina, kad prie automobilio vairo jis praleido apie parą.
Manoma, kad V.Aukštakalnis šturmuoti Monblaną leidosi nepailsėjęs po varginančios kelionės, nes kopti į viršukalnę skirto laiko jau buvo likę nedaug. Toks karštligiškas skubėjimas galėjo tapti viena pagrindinių V.Aukštakalnio žūties priežasčių.
Trukdė blogos orų sąlygos
Ne kartą į Monblaną kopę alpinistai mano, kad Betygalos kleboną galėjo pražudyti ir nepalankios orų sąlygos.
Monblanas, kurio aukštis siekia 4810 metrų, yra aukščiausias Vakarų Europos kalnas.
Nors Monblanas atrodo nesunkiai įveikiama viršūnė, čia galima lengvai pasiklysti, o pasiklydus – mirtinai sušalti. Be to, šios viršūnės nepatariama šturmuoti esant blogiems orams.
Patyrę alpinistai juokauja, kad kai orai geri, į Monblaną gali be didesnio vargo įkopti ir pensininkė iš Vokietijos, bet orams subjurus čia gali būti riesta net patyrusiam alpinistui.
V.Aukštakalniui susiruošus kopti į viršukalnę orų sąlygos Monblane buvo nepalankios – tuo metu čia pūtė stiprus vėjas. Klebonas šturmuoti viršukalnę nusprendė vasaros pabaigoje.
Nors tuo metu Monblane tikėtini geresni orai, dėl šilumos patęžta sniegas, todėl padidėja akmenų griūties rizika.
Galėjo pervertinti jėgas
* Šturmuoti Monblaną V.Aukštakalnis mėgino jau antrą kartą.
* Pirmą kartą į šią viršukalnę klebonas bandė įkopti su kitu alpinistu, tačiau to padaryti nepavyko.
* Antrą kartą kopti į Monblaną V.Aukštakalnis ryžosi vienas. Manoma, kad taip jis pasielgė norėdamas išvengti bet kokių galimų trukdžių siekiant užsibrėžto tikslo – įkopti į Monblaną.
* Žūtbūt šią viršukalnę įveikti pasišovęs V.Aukštakalnis galėjo pervertinti savo jėgas.
