Pasirodžius žiniai, kad J.Šikšniūtės kūnas rastas netoli jos nužudymu kaltinamo Valdo Jankausko motinos namų, vilties dar sutikti Justiną studentų ir universiteto darbuotojų akyse nebeliko. Jose – siaubas, pasibjaurėjimas ir nusivylimas.
„Man šokas. Gyvenau tame pačiame bendrabutyje, kur Justina gyveno. Negalime susikaupti. Skaitome visų portalų straipsnius kas pusę valandos. Žinia labai sukrėtė“, – stabtelėjusi prie Justinos nuotraukos sakė 20-metė studentė Raimonda.
Mergina nemažai paskaitų lankė kartu su J.Šikšniūte.
„Manau, kad tas vyras turėjo psichologinių problemų, kažkas jam nuo vaikystės negerai. Kitaip neįmanoma taip pasielgti. Mirties bausmė iš karto“, – įsitikinusi Raimonda.
„Mes už (V.Jankausko. – Red.) nukankinimą“, – antrino šalia stovėjusi 19-metė Greta.
Kitą fakulteto studentę, ketvirtakursę Viktoriją, pribloškė tai, kad nusikaltimas įvykdytas po bendravimo „Facebook“ tinkle. „Daug kas taip važiuoja. Ir man pačiai teko. Iki šiol niekas negalvojo, kad gali taip atsitikti. Todėl ir yra didžiausias šokas“, – kalbėjo 22 metų mergina.
Studentė sakė, kad po šio įvykio vargu ar važiuotų su nepažįstamais vairuotojais, nebent draugais ar iš matymo žinomais žmonėmis.
Ypač sukrėstos Justinos bendrakursės. „Visiems buvo šokas, netikėta. Ji buvo su mumis dvejus metus. Rinksimės visa grupė, važiuosime į laidotuves“, – pasakojo kurso draugės Kristina ir Justina.
Dingusią šilutiškę jos apibūdino kaip draugišką, ramią merginą, su kuria bet kada galėjai pasikalbėti. „Nebuvo piktybinis žmogus. Niekam nėra ką nors bloga padariusi. Paprasta mergina“, – sakė kurso draugės.
Merginoms tenka nemaloni užduotis – žinią apie bendrakursės mirtį pranešti dėstytojams, kurie neseka žiniasklaidos. „Dėstytojai neinformuoti, pradeda sakyti: „Va, Justinos darbas...“ „Va, Justinos šiandien nėra“, – pasakojo jaunuolės.
Paklaustos, ar jaučiasi saugios, studentės kalbėjo: „Merginos niekada nesijaučia saugiai. Visada saugomės, bet po tokio įvykio pradėjome dar atidžiau.“
Jos karštai gynė Justinos pasirinkimą būdą nukakti iki Klaipėdos: „Gal jai buvo pasakyta, kad ji ne viena važiuos? Juolab kad ji visada taip važinėjo. Iki tol viskas buvo gerai.“
Šilutiškį V.Jankauską jos norėtų matyti kalėjime iki gyvos galvos.
„Užuojauta tėvams – vienturtė dukra buvo... Aš daryčiau tvarką tokiems (kaip V.Jankauskas. – Red.). Aš – už mirties bausmę. Su šuniuku taip nepadarytų, o čia su jauna gražia mergina“, – ašarų nesulaikė Viešojo administravimo ir teisės katedros sekretorė Ramunė Račkauskaitė-Kripė.
Moteris stebėjosi, kaip mergina taip pasitikėjo nepažįstamais žmonėmis. „Priskiriu ir tėvams atsakomybę. Mano močiutė niekada nebūtų leidusi man taip važiuoti“, – kalbėjo sekretorė.
Jai apie studentės dingimą pirmadienį pranešė metais vyresnio kurso seniūnė. Ji prašė sekretorės paskelbti apie Justinos dingimą internetinėje katedros svetainėje.
„Iveta buvo paskutinė, kuri telefonu kalbėjo su Justina. Justina sakė, kad ją veža į žvyrkelį. Dabar mergina negali apie tai kalbėti, verkia“, – sakė R.Račkauskaitė-Kripė.
Pirmadienį Socialinių mokslų fakultete buvo rengiamos Studentų dienos. Iveta buvo viena iš organizatorių. Merginai vienu metu teko rūpintis draugės likimu ir dalyvauti triukšmingame studentų renginyje.
J.Šikšniūtė dingo sekmadienį vakare važiuodama iš Šilutės į Klaipėdą. Ji socialiniuose tinkluose sutarė važiuoti su V.Jankausku. Vėliau jaunas vyras prisipažino, kad pakeliui studentę nužudė, o jos kūną įmetė į Minijos upę. Trečiadienį merginos kūnas buvo rastas Macikų kaime.
