„Mano vyrą apmovė. Vykdamas tobulintis į Ameriką jis manė, kad jeigu jam kas nors atsitiktų, jo šeima bus pasirūpinta“, – prabilo 29 metų Inga Balčiūnienė.
Jungtinių Valstijų kariuomenės bazėje staiga mirusio 34 metų karininko Liutauro Balčiūno žmona turėjo mokytis gyventi.
Našlė liko su mažu vaiku ant rankų ir pečius slegiančia būsto paskola. Be artimųjų pagalbos, kurios prašyti jai sunku, pati sunkiai išsiverstų.
Vilnietei skaudu dėl Krašto apsaugos ministerijos akibrokšto. Tarnybinio tyrimo komisija neseniai nutarė, kad L.Balčiūno mirtis, ištikusi jį 2013 metų vasario 15 dieną, nėra susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Taigi jo šeimai nepriklauso 350 tūkstančių litų išmoka.
Bet juk karininkas, kuriam buvo patikėta dirbti su slapta informacija, į JAV siųstas ne poilsiauti ir mirė ne paplūdimyje, o karinėje bazėje!
Prieš komandiruotę L.Balčiūno sveikatą tikrinusi Karo medicinos tarnyba pripažino jį sveiku, taigi davė sveikatos vizą. O gal patikrinta tik formaliai?
Našlę skaudina ne tik ministerijos akibrokštas. Jai, kaip ir 63 metų anytai Angelei Balčiūnienei, nerimą kelia ir vyro mirties aplinkybės, kurios nėra aiškios.
Motina neranda ramybės
„Mano širdis plyšta iš skausmo. Galbūt sūnus ten buvo nužudytas?“ – svarstė Panevėžyje žinoma medikė A.Balčiūnienė.
Netekties priežasčių ieškanti motina parodė mirties liudijimą. Prie mirties priežasties įrašytas žodis „nenurodyta“.
Kai iš JAV ekspertai pagaliau mūsų šalies prokurorams atsiuntė išvadas, kad lietuvį karininką mirtis galėjo ištikti dėl širdies ritmo sutrikimo, A.Balčiūnienei netapo lengviau.
„Kodėl nenustatytas mirties laikas ir tiksli mirties priežastis? Kodėl nuo mūsų daug kas slepiama? Negi mirsiu taip ir nesužinojusi, kas ištiko sūnų? Negaliu nei miegoti, nei valgyti. O eidama į darbą apsidairau, ar niekas nemato, ir raudu“, – guodėsi moteris.
Ji su vyru tik įvykus tragedijai sužinojo, kur iš tiesų dirbo jų sūnus. Jis jiems yra sakęs, kad to nežinodami miegos ramiau.
Kas iš tiesų atsitiko karinės žvalgybos kapitonui, Lietuvos atstovui BICES (Informacijos rengimo ir naudojimo mūšio lauke sistema) saugumo valdyboje, kuris buvo atsakingas ir už mūsų šalies kibernetinį saugumą?
Mokydavosi ir vakarais
JAV kariuomenės Fort Gordono mokymų bazė, Džordžijos valstija. Tai karinis miestas su ligonine, poligonu, namų kvartalu karininkų šeimoms ir viešbučiu.
2013-ųjų sausio 8 dieną čia tobulintis atvyko septyniolika karinės žvalgybos specialistų iš įvairių NATO šalių.
Jau per pirmąsias paskaitas dėstytojai atkreipė dėmesį į L.Balčiūno gabumus ir jį pagyrė. Taip pat jie vis pabrėždavo, kad daugiau kaip pusmetį truksiantys kursai bus sunkūs, o neišlaikiusieji egzaminų grįš namo.
„Mano bičiuliui amerikiečiui depresija – jam neįdomu, o dar kai reikia daug mokytis, išvis blogai. O man patinka, ypač kai po mano komandų įranga atgyja.
Pakalbu su amerikiečiais, kurie laikė CISSP (Egzaminas informacinių sistemų saugumo profesionalo diplomui gauti. – Aut.), sakė, žiauriai sunku“, – žmonai rašė L.Balčiūnas.
Taip pat jis mokėsi projektų valdymo bei siekė gauti „Cisco Systems“ informacinių technologijų administravimo diplomą.
Karininkas mokydavosi ir vakarais grįžęs į bazės teritorijoje esančio viešbučio kambarį, ir savaitgaliais.
Tai daryti vertė ne tik atsidavimas savo darbui, bet ir prieš kelionę į JAV gauta atmintinė. Joje nurodyta, kad karininkas „privalo pavyzdingu elgesiu ir geru mokymusi stiprinti Lietuvos kariuomenės įvaizdį“.
Laiko pramogoms – nedaug
Kambarys, kuriame įsikūrė L.Balčiūnas, – aštuntajame viešbučio aukšte. Jis įrengtas patogiai, – čia yra darbo stalas, kavos aparatas, televizorius, kondicionierius. Lietuvį nustebino tik daugybė boružių, laipiojančių langais.
Į Fort Gordoną tobulintis atvykę karininkai laiko pramogoms turėjo nedaug.
Kartą amerikietis, kurį lietuvis vadino rėmėju, pasikvietė jį į savo namus. Čia supažindino su žmona, parodė ūkį – dvi vištas ir du daržovių šiltnamius, kuriuos jam sukalė studentas iš Kroatijos.
Šeimininkas pasigyrė ir po lova laikomu automatiniu ginklu, kurį moka sudėti užrištomis akimis, taip pat pistoletu ir smuiku.
„Bandė groti. Ne kažkas išėjo“, – įvertino Liutauras.
Kitą kartą jie abu nuvyko pavalgyti į vietos užeigą.
„Nuvažiavome su amerikiečiu į vietinį „čili kaimą“. Valgiau keistą vištieną su bulvių koše ir gėriau gėrimą, kuris vadinasi alumi, o skonis – kaip kramtomosios gumos ir laipsnių nėra. Porcijos didelės. Vakare reikės padirbėti prie kompiuterio“, – žmonai rašė karininkas.
Kadangi bazės teritorija didelė, į paskaitas lietuvį nuveždavo kolegos.
„Egiptiečio rėmėjas nuvežė į paskaitas. Truputį pavydu, kokias mašinas vairuoja JAV kapitonai, – važiavom nauju BMW X5, o mano rėmėjas važinėja galingu trečiosios klasės BMW“, – pasakojo karininkas.
Pasveikino žmoną ir dukterį
Vieną savaitgalį karininkams buvo surengta ekskursija į Atlantą, kur jie aplankė televizijos CNN biurą, istorijos bei „Coca-Cola“ muziejus.
Vasario 15–17 dienomis buvo planuojama išvyka į Hantsvilio miestą Alabamos valstijoje, kur yra kosmoso ir raketų centras. L.Balčiūnas svarstė, ar galės ten vykti dėl intensyvių mokslų.
Kelionės išvakarėse, vasario 14-ąją, Fort Gordone buvo surengtas barbekiu vakarėlis.
Prieš eidamas į jį lietuvis nusiuntė elektroninį sveikinimą žmonai ir dukteriai: „Bučkis mano mylimiausioms mergaitėms.“
L.Balčiūnas vakarėlyje neužsibuvo, išėjo apie 21 valandą. Mat buvo užsirašęs vasario 15-ąją vykti į Hantsvilį.
Netikėtas kambarinės radinys
Autobusas į Alabamą iš Fort Gordono bazės turėjo išvykti vasario 15-ąją 8 valandą ryto.
Susirinko visi, išskyrus L.Balčiūną. Išvykos vadovas paprašė, kad kas nors nueitų jo paieškoti. Pasisiūlė karininkas, gyvenantis tame pačiame aukšte. Pabeldęs į duris ir nesulaukęs atsakymo jis grįžo į autobusą.
Grupės vadovas nutarė nebelaukti ir autobusas 8 val. 10 min. išvažiavo be vieno keleivio.
10 val. 40 min. L.Balčiūno kambario duris, pirma tris kartus pabeldusi, atsirakino kambarinė.
Ji priėjo prie lovos. Dešinėje pusėje gulėjo telefonas. Amerikietė sutvarkė kairę pusę, kurioje karininkas miegodavo. Po to pastebėjo sportinį krepšį ir rūbus.
Kambarinė pasuko vonios link. Durys buvo pravertos – moteris pasilenkė norėdama nuo grindų paimti kilimėlį. Pakėlusi galvą ji išvydo sukniubusį vyrą. Jo galva buvo nusvirusi ant vonios krašto, kumščiai sugniaužti. Vandens vonioje nebuvo.
Kambarinė nubėgo į šeštąjį aukštą ir apie tai pranešė vyresniajai. Jos abi grįžo, vėl pabeldė ir įėjo. Vyresnioji kambarinė paskambino pagalbos telefonu 911.
Atvyko ugniagesiai ir medikai. Pastarieji prie L.Balčiūno kūno prijungė širdies veiklos monitorių. Linija ekrane buvo tiesi. Buvo iškviestas budintis vietos medikas. Jis nurodė negaivinti.
Medikai konstatavo mirtį.
Fort Gordono kriminalinių tyrimų skyriaus specialusis agentas nufotografavo nelaimės vietą, surinko daiktus – pusryčių bandeles, vaisius, kompiuterį, fotoaparatą, banko korteles, pinigus. 16 val. 30 min. agentas duris užklijavo lipniąja juosta.
Ar buvo nuėjęs pusryčiauti?
JAV karo policijos ir Kriminalinės policijos biuro tyrėjai apklausė kambarines, taip pat iš Alabamos grįžusius L.Balčiūno kurso draugus, valgyklos darbuotojus. Visi lietuvį apibūdino kaip draugišką, mielai bendraujantį.
Kai kurie teigė jį matę tą rytą 7 val. 30 min. valgykloje. O kiti sakė, kad per pusryčius jis nepasirodė.
O gal karininkas buvo nuėjęs į valgyklą ir maisto atsinešė į kambarį? Mat ant stalo prie kompiuterio gulėjo obuolys, bananas ir keksiukas.
Tačiau kodėl vienas specialiųjų agentų pranešė, kad L.Balčiūno kambario raktas – elektroninė kortelė – tą dieną nebuvo naudotas? Tai jis išsiaiškino patikrinęs išklotinę kompiuteryje.
Nerado jokių įkalčių
JAV karinių pajėgų medicinos ekspertai, atlikę kraujo ir histologinius tyrimus, padarė išvadą – L.Balčiūną mirtis turbūt ištiko dėl širdies aritmijos. JAV kariuomenės kriminalinių tyrimų padalinio pareigūnai nerado įrodymų, kurie liudytų kitokią mirties priežastį.
Medicinos ekspertai rado padidėjusią širdį (kardiomegaliją) ir pakitimų inkstuose, kurie rodė padidėjusį kraujospūdį. Taip pat rasta sužeidimų nugaroje – sumušimas ir nubrozdinimas.
Kai iš JAV buvo gautos ekspertų išvados, L.Balčiūnas jau buvo palaidotas. Artimieji tada sutiko, kad Lietuvoje nebūtų atliekama pakartotinė ekspertizė.
Dabar šeima dėl to gailisi.
Sužalojimai pasėjo abejonių
„Kai vasario 16-ąją sulaukėme baisiosios žinios, mums dangus griuvo“, – ištarė A.Balčiūnienė.
Gavusi ekspertų išvadas ir nelaimės nuotraukas medikė studijavo kiekvieną žodį ir vaizdą. Jai į akis krito padidėjęs kalio kiekis, sužalojimai nugaroje, taip pat – pleistrai ant kūno.
Teismo medicinos ekspertas „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad tokie pleistrai klijuojami, kai naudojamas defibriliatorius – prietaisas žmogui gaivinti. Bet L.Balčiūnas nebuvo gaivinamas.
Dar A.Balčiūnienei ramybės neduoda vienoje nuotraukoje matomas gumbas ant nugaros. Lietuvis ekspertas jai sakė, kad ten gali būti įstrigusi kulka.
Kai tiek abejonių, o tikslios mirties diagnozės neišgirdo, motinai kilo mintis, kad jos sūnus galėjo būti nužudytas.
„Mums, tėvams, kompensacijos nereikia. Jeigu ją skirtų, pinigai atitektų Liutauro dukrelei. O aš galiu būti ir alkana, tačiau tegul nustato tikslią sūnaus mirties priežastį“, – kalbėjo motina.
Jos vyras Vytautas Balčiūnas – ne medikas, o žemėtvarkos specialistas. Tačiau ir jam sūnaus tragedijoje yra neaiškumų.
Kodėl niekas neieškojo?
„Mums laidotuvės truko net tris savaites. Tiek laiko laukėme sūnaus kūno. Siūlė pelenus, bet nesutikome“, – teigė 67 metų V.Balčiūnas.
Panevėžiečiui neaišku, kodėl jo sūnaus, kai nepasirodė ekskursijų autobuse, nebuvo ieškoma. Galbūt jį dar būtų galėję išgelbėti?
„Suprasčiau, jeigu tai būtų atsitikę Vietnamo džiunglėse ar Afganistano kalnuose!“ – stebėjosi V.Balčiūnas.
Pranešė, kad nesiskundė
Tiesos ieškantys L.Balčiūno tėvai kreipėsi ir į Lietuvos kariuomenės vadą Joną Vytautą Žuką. Generolas majoras jiems patarė paduoti civilinį ieškinį JAV kariuomenei.
Tačiau galbūt tiesa slypi ne ten, pas mūsų NATO partnerius, o čia pat, Lietuvoje?
Karininko artimieji beldėsi ir į Karo medicinos tarnybą, kuri nuolat, taip pat ir prieš kelionę, tikrino L.Balčiūno sveikatą.
„Ir aš, ir mano vyras pasitikėjo tos tarnybos specialistais.
Jis kasmet vykdavo į Kauną tikrintis, todėl man dėl jo buvo ramu“, – teigė našlė.
Po tragedijos artimieji prašė Medicinos tarnybos vadovų atlikti jų įstaigoje auditą ir ištirti, ar L.Balčiūnas buvo visiškai sveikas ir tinkamas vykti į tolimą kraštą, esantį kitoje laiko juostoje.
Artimiesiems buvo atsiųsta tik jo ligos kortelė ir pranešta, kad karininkas niekuo nesiskundė.
„Štai kaip Lietuva rūpinasi žmogumi, kuris jai ištikimai tarnavo!“ – stebėjosi A.Balčiūnienė.
Patyrę medikai žino, kad kai kurių ligų žmogus iš pradžių gali nejusti, o kai pajus, gali būti per vėlu. Viena tokių – padidėjęs kraujospūdis.
„Lietuvos ryto“ kalbinti kardiologai šią ligą įvardijo kaip vieną klastingiausių.
Liga kerta iš pasalų
„Širdies ritmo sutrikimų, dar vadinamų permušimais, patiria dauguma. Jų grėsmingumas priklauso nuo to, ar organizme glūdi liga. Jei jos nėra, ritmo sutrikimai nepavojingi.
O jeigu glūdi neatskleista liga, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis, širdies permušimai gali baigtis mirtimi“, – aiškino vienas geriausių aritmijos specialistų šalyje Mykolas Biliukas.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vadovo teigimu, karininkas, ilgesniam laikui išvykęs į JAV, buvo atsidūręs emigracijoje. O ji sukelia tokį pat stresą kaip ir artimojo mirtis, skyrybos, kariškių atakos, nukreiptos į civilius.
„Lietuvis gyveno strese – ten buvo kita laiko juosta, kitokia mityba, taisyklės, reikėjo paklusti kitiems dievams.
Jo liga turbūt neužčiuopta medicininio patikrinimo metu. Širdis ir kraujagyslės – subtilūs organai. Jei karininkui prieš kelionę buvo atlikti tik bendrieji tyrimai, jie yra neišsamūs“, – mano kardiologas.
Padidėjęs kraujospūdis – klastinga liga, nes žmogus nieko nejaučia, o širdis yra gadinama. Todėl tai vienintelė liga, kuri nustatoma ir gydoma ne pagal savijautą, o pagal skaičius.
„Kai suskausta, vadinasi, kažkas jau sugadinta. Kraujospūdį reikia kontroliuoti, kol dar gerai jautiesi.
Kitaip širdis sustorės ir taps didelė – kardiomegališka“, – teigė M.Biliukas.
Kai širdis staiga sustoja – susitraukia arba suglemba – ji nebepumpuoja kraujo. Smegenys žūsta per 3–5 minutes.
Ligą galima nustatyti padarius kardiogramą su fiziniu krūviu, širdies echoskopiją, patikrinus akių dugną ir inkstus.
Kardiogramoje – sutrikimas
Šia klastinga liga žmogus nesuserga staiga. Todėl L.Balčiūnas į komandiruotę JAV turbūt jau išvyko sirgdamas.
Nors Lietuvos karo medicinos tarnyba atsisakė „Lietuvos rytui“ paaiškinti, ar prieš komandiruotę L.Balčiūnui nustatyta sveikatos sutrikimų, žurnalistė gavo paskutinę jo kardiogramą.
Ant jos medikės ranka užrašyta, kad rastas širdies ritmo sutrikimas. Ar po tokios kardiogramos L.Balčiūno sveikata buvo tikrinama papildomai – bent padaryta kardiograma su fiziniu krūviu? Karo medicinos tarnybos vadovas Gediminas Macijauskas nuo atsakymų išsisuko – esą tokia informacija teikiama tik su paciento sutikimu.
Kai „Lietuvos ryto“ žurnalistė L.Balčiūno kardiogramą parodė krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, jis patikino, kad jam tai staigmena.
Laukia grįžtančio tėvo
„Kaip aš myliu Lietuvą, niekur neišvyksiu“, – draugams yra sakęs L.Balčiūnas ir dar pasidžiaugė, kad gimtinė yra NATO narė.
Karinės žvalgybos kapitonas mėgo savo darbą, dažnai vakarais namie prie kompiuterio gilindavosi į naujoves.
Su žmona Inga jis kūrė ateities planus. Šių metų vasarą jie norėjo rengti vestuvių šventę, nes buvo tik įteisinę santuoką metrikacijos biure.
Taip pat šeima ketino įsigyti erdvesnį būstą ir susilaukti dar vieno vaiko. Bet planai akimirksniu griuvo. Ingai tenka sukti galvą, ką pasakyti dukrelei Medai, klausiančiai, ar tėtis atvyks į jos penkerių metų gimtadienį.
Inga žvilgtelėjo į sidabrinį laikrodį – pokalbiui skirtas laikas per pietų pertrauką baigėsi, reikės grįžti į darbą.
Tokį laikrodį jai Amerikoje norėjo nupirkti vyras, tačiau nespėjo. Jo troškimą išpildė bendramoksliai iš Fort Gordono. Nupirkę laikrodį užsienio karininkai atsiuntė dovaną jaunai našlei.
„Luthas (taip Liutaurą vadino jo kolegos Fort Gordone. – Aut.) buvo protingas ir paslaugus, jis buvo mūsų kurso kapitonas, jis padėdavo vesti pratybas“, – tikino amerikietis Brentas.
L.Balčiūno bendramoksliai žada pasirūpinti stipendija – ji bus skirta būsimoms Medos studijoms. Amerikiečiai mano, kad tokios ateities savo dukteriai būtų norėjęs jos tėvas.
Komandiruotė į JAV – gero darbo įvertinimas
Alvydas Šiuparis
Lietuvos karinės žvalgybos vadas
„Liutauras buvo perspektyvus darbuotojas. Todėl ir buvo siunčiamas į kursus JAV – jie būtų padėję jam dar labiau tobulėti, toliau sėkmingai tarnauti. Tai pirmiausia geros tarnybos įvertinimas.
Jo netektis – baisiausia, kas gali ištikti šeimą.
Mus irgi ištiko šokas, nes tai įvyko netikėtai. Padėjome, kiek galėjome, prokuratūrai teikėme informaciją.“
Išsami ekspertizė galėtų būti atlikta
Juozas Olekas
Krašto apsaugos ministras
„Tarnybinio tyrimo komisijos paskirtis – nustatyti, ar mirtis fiziologinė, ar sukelta tarnybos veiksmų.
Pavyzdžiui, karys budėdamas poste žuvo nuo sužeidimų. Tokia mirtis susijusi su jo tarnyba.
O karininkas L.Balčiūnas tobulinosi. Tai nebuvo pratybos.
Prieš išvykstant jis dar kartą buvo patikrintas. Tokie repoliarizacijos sutrikimai, kokių jis turėjo, galėjo būti arti normos, kuri leidžia žmogui tarnauti.
Aš, kaip gydytojas, žinau, kad būna staigių mirčių.
Tačiau galėtų būti atlikta išsami ekspertizė ir patikrinta, ar medikų veiksmai buvo tinkami.“
