„Nebuvo dienos, kad negalvočiau apie Giedrę. Ji buvo nuostabi duktė“, – graudinosi Jiezno gimnazijos mokytoja Janina Bartusevičienė.
50 metų moteris neranda ramybės nuo liepos 3-iosios, kai sostinės Žvėryno rajone, nuomojamuose apartamentuose, buvo rasta negyva jos 23 metų duktė Giedrė Bartusevičiūtė. Šalia merginos vonioje buvo ir 38 metų verslininko Manto V. kūnas.
Iš pradžių skelbta, kad abu juos galėjo nutrenkti elektra. Nelaimės vietą tyrė pareigūnų iškviesti masažo vonių specialistai.
Tuo metu „Lietuvos ryto“ atliktas tyrimas ir pokalbiai su inžinerinių sistemų specialistais parodė, kad pora galėjo nuskęsti stipriai apsinuodijusi smalkėmis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai, atlikę išsamius mirusiųjų tyrimus, jau pateikė pareigūnams išvadas.
Jos patvirtina būtent šią – apsinuodijimo smalkėmis versiją.
„Mirties priežastis – paskendimas, o jį nulėmė smalkės“, – „Lietuvos rytui“ teigė Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ramūnas Šileika.
Ikiteisminis tyrimas dėl G.Bartusevičiūtės ir Manto V. mirties nustatymo pakeistas į kitą – dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Dujų įranga – be leidimo
Iškart po tragedijos Bebrų gatvėje „Lietuvos ryto“ žurnalistė atkreipė dėmesį į prabangių apartamentų vonioje, kur įvyko tragedija, įrengtą dujų katilą. Tai vadinamasis atmosferinis katilas, orą paimantis iš patalpos.
Tokią didesnį pavojų keliančią įrangą galima montuoti tik su specialistų leidimais. O atmosferinius katilus statyti mažose uždarose patalpose, kur yra dar ir orą išsiurbiantis ventiliatorius, draudžiama.
Kaip galėjo iš išorės prabangiai atrodančiame name, kur turbūt iš pradžių ketinta įkurti viešbutį, atsirasti tokia mirtiną pavojų kelianti įranga? Juk šiame name gyvena ir patys apartamentų savininkai! Be to, dujininkai, pamatę pažeidimus, nebūtų paleidę dujų.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, į prabangius apartamentus, kuriuose įvyko tragedija, dujų vamzdis buvo atvestas savavališkai iš kitame aukšte esančio buto. Taigi čia dujos tekėjo nelegaliai.
O prieš tai visuose septyniuose nuomojamuose apartamentuose planuota įrengti elektrinį šildymą. Tačiau negavę valstybės paramos namui renovuoti ir turbūt dėl taupumo šeimininkai kai kuriuose būstuose jį pakeitė dujiniu.
Pakeitus ir apartamentų planą nedidelėje patalpoje buvo įrengta masažinė vonia ir katilas. Tai buvo padaryta be specialaus projekto, kuris yra būtinas.
Taip buvo sukurtas prabangus nuomojamas būstas su mirtinais spąstais. Jį ir kitus apartamentus šeimininkai pavadino „Tvirtove“ ir ėmė visur reklamuoti.
Pažintį užmezgė žinutėmis?
Reklaminiu skelbimu internete susiviliojo ir vedęs verslininkas Mantas V. Jo vairuojamas automobilis į „Tvirtovės“ kiemą įriedėjo liepos 3-iosios vakarą, 17 valandą 41 minutė.
Prie namo įrengtos vaizdo kameros užfiksavo, kad pirmas išlipo vyriškis ir atidarė kitas dureles. Po to pasirodė Giedrė.
Mergina tarsi nerūpestingai persimetė per petį rankinę ir nuėjo paskui vyrą.
Atidaręs laiptinės duris vyras įėjo pirmas, mergina – paskui jį.
G.Bartusevičiūtės tėvai iki šiol suka galvą, kodėl jų duktė su vedusiu mažai pažįstamu vyru vyko į tą namą. Galbūt jis ją suviliojo patraukliu darbo pasiūlymu, juk turėjo nuosavą įmonę?
Giedrė galėjo iš matymo pažinoti Mantą ir anksčiau. Jis lankė sporto klubą, kur mergina dirbo administratore.
Tačiau G.Bartusevičiūtės mobiliajame telefone rastos trumposios žinutės liudija, kad aktyviau bendrauti jie buvo pradėję neseniai.
Vienoje žinutėje, rašytoje kelios dienos iki tragedijos, verslininkas kvietė Giedrę vykti į pajūrį. Ji atsakė, kad su nepažįstamais niekur nevažinėja.
Žinutės nesiliovė – verslininkas pakvietė merginą kavos. Ji atsisakė, nes vyko į sporto klubą. G.Bartusevičiūtė sportavo kitame sostinės klube nei dirbo. Viena Giedrės pažįstama jame matė ir Mantą V.
Giedrė ir Mantas trumpam buvo susitikę kavinėje – netoli tos vietos, kur studentė su seserimi nuomojosi butą. O kitą kartą jis ją atvežė į „Tvirtovę“.
„Kuo vedęs vyresnis vyras galėjo suvilioti mūsų dukterį, kuriai netrūko nei bendraamžių dėmesio, nei pinigų? Ji nebuvo naivi. Tačiau buvo labai gera ir nesitikėjo, kad kas nors galėtų ja pasinaudoti.
Apie savo draugus duktė man papasakodavo, niekada nepranešusi nevykdavo į susitikimus. Todėl ir toliau manau, kad tas žmogus mano dukteriai galėjo siūlyti darbą“, – svarstė netekties prislėgta J.Bartusevičienė.
Išsiurbė gryną orą
Pražūtingųjų apartamentų vonios kambaryje yra langas. Tačiau tas butas – pirmame aukšte, jo langai žvelgia į gatvę. Todėl nors liepos 3-iosios vakaras buvo šiltas, pora, vengdama pašalinių žvilgsnių, langų neatidarė.
Vienas jų arba abu nuėjo į vonios kambarį, kur įrengtas ir tualetas, ir uždegė šviesą. Mechaninis ventiliatorius įsijungė automatiškai ir ėmė iš patalpos siurbti orą.
Tada buvo atsuktas vanduo. Visu galingumu ėmė veikti dujų katilas.
Pora kažkuriuo momentu įlipo į masažinę vonią.
Per tą laiką kambaryje nebeliko gryno oro. Todėl dujų katilas ėmė naudoti tą patį į kaminą išmetamą orą su kenksmingosiomis medžiagomis. Jis kartu su smalkėmis ėmė tekėti atgal į katilą ir skverbtis į patalpą.
Žmogui sutrinka sąmonė
Abiejų mirusiųjų kraujyje rasta karboksihemoglobino. Tai yra apsinuodijimo anglies monoksidu rodiklis.
Būtent anglies monoksidas yra pagrindinė nuodingai veikianti smalkių sudedamoji dalis.
Apsinuodijus anglies monoksidu organizme sutrikdomas deguonies pernešimas. Anglies monoksidas jungiasi su hemoglobinu, jo trauka 300 kartų didesnė nei deguonies. Organizme trūkstant deguonies pažeidžiama centrinė nervų sistema.
Sunkiai apsinuodijus žmogui sutrinka sąmonė, jis vemia, ištinka koma, kūną tampo traukuliai.
Išgelbėti žmogų galima tiktai jį skubiai išnešus į gryną orą.
Tyrimas dar tęsiamas
Paskutinė, kuri galėjo matyti Giedrę ir Mantą gyvus, – apartamentus prižiūrinti ir tame name gyvenanti Erika R. Ji padavė raktą.
Sutartu laiku nesulaukusi iš nuomininkų raktų šeimininkė esą dar porą valandų palaukė, po to pati atsirakino apartamentų duris.
Į Bendrąjį pagalbos centrą dėl nelaimės Bebrų gatvėje buvo paskambinta 22 valandą 8 minutės.
Ar liepos 3-iosios vakarą buvo padaryta viskas, kad studentei ir verslininkui būtų suteikta pagalba? Ar greitosios pagalbos medikai buvo iškviesti iš karto po to, kai šeimininkė įėjo į butą? Ar durys nebuvo atrakintos anksčiau?
„Į šiuos klausimus dar negaliu atsakyti. Renkami visi duomenys“, – teigė prokuroras R.Šileika.
Nuomos verslo nenutraukė
Apartamentų šeimininkės vyras Renaldas R. „Lietuvos rytui“ yra teigęs, kad nuoma rūpinasi tiktai jo sutuoktinė. Pats jis ūkininkauja.
Pašnekovas neigė kaimynų kalbas, kad namas yra virtęs viešnamiu, kad jame apsilanko ir Seimo narių.
Prie „Tvirtovės“ ir toliau trumpam arba ilgesniam laikui sustoja automobiliai, taip pat ir užsieniečių. Štai per populiarų interneto tinklalapį vienas šio namo butas neseniai buvo išnuomotas žmogui iš Azerbaidžano.
Gresia baudžiamoji atsakomybė
Po to, kai „Lietuvos rytas“ paskelbė žurnalistinį tyrimą apie galimas tragedijos priežastis, šį namą tikrino Valstybinės energetikos inspekcijos ir „Lietuvos dujų“ specialistai. Jie uždraudė naudotis apartamentais, kuriuose įvyko tragedija.
Taip pat nurodė pašalinti visus pažeidimus. Jei tai nebus padaryta, bus nutrauktas dujų tiekimas ir nupjautas savavališkai nutiestas vamzdis.
Nors apartamentų Bebrų gatvėje savininkai mėgino įtikinti „Lietuvos ryto“ žurnalistę, kad porelę mirtis ištiko visai dėl kitos priežasties, atsakomybės jiems turbūt nepavyks išvengti.
Baudžiamasis kodeksas už neatsargų dviejų žmonių gyvybės atėmimą numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Mirusiųjų artimieji yra pasirengę bylinėtis ir dėl žalos atlyginimo.
Po „Lietuvos ryto“ straipsnio tyrimą atliko ir Valstybinė mokesčių inspekciją. Radusi pažeidimų ji kreipėsi į teismą, kuris spręs, kokią nuobaudą skirti apartamentų savininkams.
Savavališki remontai gali daug kainuoti
Ričardas Žoramskis
Laikinasis Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas
„Jeigu šis pastatas Bebrų gatvėje turėtų viešbučio statusą, mes jį anksčiau būtume tikrinę.
O dabar ten keista padėtis – daug butų, kurie nuomojami kitiems žmonėms, tačiau tai ne viešbutis. Į privačius butus patekti galime tik turėdami savininko leidimą arba gavę signalą apie gresiantį pavojų ir teismo leidimą.
Ar galima nuomoti kitiems žmonėms butus, kurių įranga yra netikrinta? Šis klausimas svarbus, bet teisiškai neišspręstas.
Praeityje viešbučiuose, svečių namuose ir panašiose įstaigose, kur gyventojai dažnai keičiasi, buvo griežtai draudžiama statyti atmosferinius dujinius katilus.
Kai žmonės butuose šalia tokio katilo pastato papildomos įrangos – ventiliatorių, gartraukių, gali nutikti nelaimė. Atsakomybė tenka savininkui. Jei jis neišmano, privalo pasamdyti specialistus.
Naujuose namuose taip pat būna problemų, nes įrengiami galingi gartraukiai. Jų išmetamas oro kiekis toks didelis, kad per kaminą, kur turi išeiti degimo produktai, išsiurbiamas ir grynas oras. O juk langai dabar statomi sandarūs, dar ir šarvuotos durys.
Atmosferinių dujų katilų atsisakoma visame pasaulyje. Vietoj jų statomi turbokatilai su uždara degimo sistema.
Jie orą ima iš lauko, o ne iš patalpos. Ir smalkių pavojaus nėra. O jos juk yra bekvapės, tik specialistas jas gali pajusti – dirgina nosį.
Daryti remontą ir įrengti dujų katilą be atestuotų specialistų ir be projektų – savavaliavimas. Taip taupyti yra rizikinga. Gali būti ir finansinių nuostolių, ir žmonių praradimų. Netinkama įranga gali sukelti gaisrą ar sprogimą.“
