Sėkmingas investuotojas, aktyvus Sausio 13-osios įvykių dalyvis ir švietimo mecenatas mirė Vilniaus Santariškių klinikose. Spėjama mirties priežastis šokiravo velionio artimuosius. Šiuo metu Švedijoje atliekami tyrimai, mat spėjama, kad mirties priežastimi galėjo tapti kempinligė.
Lietuviams parodė Venesuelą
N.Žukas buvo pirmasis lietuvis, įsigijęs nekilnojamojo turto Margaritos saloje, kurią vėliau itin pamėgo ir pramogų pasaulio atstovai.
Pasekę verslininko pavyzdžiu, Venesuelai priklausančioje saloje, kurios krantus skalauja Karibų jūra, vėliau į nekilnojamąjį turtą investavo televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas, atlikėjas Žilvinas Žvagulis, žurnalistas Darius Lukoševičius. Vėliau Margaritos saloje nuosavybės įsigijo apie dešimt lietuvių šeimų.
Tiesa, anuomet N.Žukas Margaritos saloje ne tik įsigijo nekilnojamojo turto, bet ir ėmėsi verslo: įkūrė įmonę, kuri užėmė eksporto bei importu, dirbo statybų ir nekilnojamojo turto srityse.
Žmogus, kuris laikėsi žodžio
„Tai buvo žmogus, kuris visada laikėsi duoto žodžio, ir todėl jam atsiverdavo daugybė durų. Iš tiesų, bendravome šeimomis, bet žinau, kad vyrų draugystė yra kitokia, Žilvinas galėdavo su juo vyriškai pasikalbėti. Pamenu Nerijų kaip labai šmaikštų, linksmą ir stiprų žmogų“, – kalbėjo Irena Starošaitė, paprašyta prisiminti verslininką N.Žuką.
Lietuvos Muay Thai sąjungos generalinis sekretorius Nerijus Lukšas teigė, kad kartu su N.Žuku jam teko dirbti apie metus, nors pažįstami buvo gerokai anksčiau: „Turėjome bendrų bičiulių ir anksčiau, bet, kai kartu pradėjome dirbti, tikrai negalėjau vadinti N.Žuko kolega, jis tapo tikru draugu. Mus suvienijo bendri tikslai, siekiai ir idėjos. Juk pats sportas taip pat tokia specifinė sritis, kur daug dalykų daroma iš idėjos. Matyt, tuo ir buvome panašūs.“
N.Lukšo teigimu, sąjungos vadovas buvo labai diplomatiškas ir supratingas: „Net tuomet, kai ne viskas vykdavo taip, kaip planuota, jis sugebėdavo išlikti labai supratingas, su Nerijumi beveik buvo neįmanoma susipykti. Mūsų sporto bendruomenę įkvėpė jo charizma, žmonės juo tikėjo“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad N.Žukas buvo žmogus, kuris nebijojo imtis naujovių ir darė tai neskaičiuodamas savo laiko ir jėgų.
Paklaustas, ar teko girdėti apie spėjamą sąjungos vadovo mirties priežastį, N.Lukšas patvirtino, kad jį pasiekusi informacija, jog tai galėjo būti klastingoji kempinligė, bet teigė plačiau kalbėti nenorintis: „Dabar jau nebesvarbu, kas iš tiesų tai buvo, nenoriu kalbėti apie priežastis, juk kalbame apie žmogų, kurio tarp mūsų jau nebėra.“
Tyrimų rezultatų dar teks palaukti
Mirtį sėjančia liga, kurios įveikti kol kas šiuolaikinė medicina dar negali, įmanoma užsikrėsti suvalgius sirgusio gyvulio mėsos.
Diagnozuoti kempinligę (dar vadinamą Creuzfeldtdo-Jakobo liga) – ypač sudėtinga, mat ji pasireiškia tokiais simptomais kaip staigus svorio mažėjimas, raumenų spazmai, neadekvatus elgesys, atminties praradimas, sutrikusi motorika. Dėl itin greitai progresuojančio smegenų nykimo šia liga sergantys pacientai išgyvena apie šešis mėnesius po simptomų atsiradimo.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, šiuo atveju tyrimų rezultatų iš Švedijos gali tekti laukti nuo trijų iki šešių mėnesių. Mėginiai išsiųsti iš šią šalį po N.Žuko mirties rugpjūčio 30-tąją.
Tai, kad ši liga yra labai reta, atskleidžia ir statistika: iki 2010 m. spalio iš viso pasaulyje yra užregistruota 218 naujojo Creuzfeldto-Jakobo ligos varianto atvejų. Lietuvoje nuo 2000 m. užregistruoti 4 sporadinės Creuzfeldto-Jakobo ligos atvejai, paskutinį kartą – 2013 m.
