Karštą dieną lauke atsigaivinti norėjusi 69 metų Adolfina Diksienė, keliaudama iš savo kambario į kiemą, staiga žuvo lifto šachtoje, rašo „Lietuvos rytas".
Tokia nelaimė trečiadienį įvyko Jurbarko rajone, Eržvilko globos namuose.
Prasmego lifto šachtoje
Apie 11 valandą A.Diksienę pamaitinusi socialinio darbuotojo padėjėja 57 metų Reda S. pasiūlė jai pabūti lauke.
Darbuotoja atrakino ir atidarė antrame aukšte esančio lifto duris ir grįžo pas globotinę.
Vežimėlį, į kurį buvo įsodinta moteris, Reda S. išstūmė iš kambario ir koridoriumi traukė atsukusi nugarą į liftą. Niekas nematė, kad tuo metu lifto kėlimo platformos antrame aukšte nebuvo – ji nusileido į pirmą.
Neįsitikinusi, ar saugu, darbuotoja žengė į lifto vidų ir su vežimėlyje sėdinčia A.Diksiene prasmego tuščioje šachtoje.
Moterys nukrito į pirmą aukštą ir atsitrenkusios į kėlimo platformą sunkiai susižalojo.
Išgirdę klyksmą, netoliese lifto buvę globos namų darbuotojai atskubėjo į pagalbą – ištraukė sužeistas moteris.
Į ligoninę nuvežta A.Diksienė netrukus mirė, o kartu su ja į lifto šachtą įkritusi darbuotoja susilaužė koją, susižalojo ranką.
Direktorė nujautė tragediją
Viešosios įstaigos Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialo vadovė Vilija Bajorinienė apie nelaimę sužinojo būdama namuose – ji atostogavo.
Ketvirtadienį neslėpdama ašarų ji „Lietuvos rytui“ prisipažino nujautusi, kad kada nors gali nutikti nelaimė, nes manė, jog prieš 8 metus įrengtas naujas liftas yra nesaugus vežioti pagyvenusius sergančius žmones.
„Liftas veikiantis, bet juo naudojantis reikia atidumo. Kai liftas buvo neužrakintas, juo be darbuotojų priežiūros važinėjosi globos namų gyventojai, vaikai, kurie lankydavosi mūsų filiale esančiame Moterų krizių centre.
Dėl jų saugumo liftas buvo užrakintas, o ant jo durų užklijuotas lapas su nurodymu, kad liftu galima naudotis tik su darbuotojo pagalba.
Aš, kaip filialo vadovė, vienintelė išklausiau mokymus, kaip naudotis nelaimę prišaukusiu liftu, ir turiu atestacijos pažymėjimą, kuriame rašoma, kad esu plataus profilio liftininkė.
Kiti mūsų įstaigos darbuotojai taip pat išmokyti, kaip reikia elgtis su šiuo liftu. Pakartotiniai mokymai vyko prieš pusmetį“, – teigė V.Bajorinienė.
Taisyklės neapsaugojo
V.Bajorinienė vartė kėlimo platformos montavimo ir eksploatavimo instrukcijos lapus ir skaitė, kokių lifto naudojimo saugos taisyklių privalėjo laikytis darbuotojai.
Prieš lipdami į liftą jie turi įsitikinti, ar kėlimo platforma techniškai tvarkinga, ar nesugedusios lifto durų spynos.
Esant gedimui būtina informuoti už lifto techninę būklę atsakingą įmonę „Kauno liftai“.
Svarbiausia taisyklė: atidarius lifto duris įeiti į vidų draudžiama neįsitikinus, ar kėlimo platforma yra tame pačiame pastato aukšte, iš kurio žmonės ketina pakilti į antrą aukštą arba nusileisti į pirmą.
Be to, atbulomis žengti ant kėlimo platformos draudžiama.
Esant lifte šachtos sienos negalima liesti, o vežimėlis su jame sėdinčiu žmogumi turi nejudėti.
Pasikalbėjusi su Jurbarko ligoninėje gydoma darbuotoja, V.Bajorinienė mano, kad ji atrakino lifto duris ir pamiršo pažiūrėti, ar kėlimo platforma buvo antrame aukšte.
„Darbuotoja buvo įsitikinusi, kad kėlimo platforma yra antrame aukšte. Ji darbšti, judri, tačiau tą dieną galbūt suveikė žmogiškasis veiksnys – tiesiog trūko dėmesio ir įvyko klaida. Dėkui Dievui, kad moteris liko gyva“, – pasakojo V.Bajorinienė.
Lauks ekspertų išvados
Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas mano, kad apie nelaimę lėmusias priežastis kalbėti dar anksti, o tyrimą atliekantys darbo saugos specialistai, teisėsaugininkai turi kreiptis į nepriklausomus ekspertus.
P.Vainauskas įsitikinęs, kad nelaimė įvyko ne tik dėl A.Diksienę į liftą vežusios darbuotojos neatidumo.
Būtina tirti, kokių klaidų padarė liftą pagaminusi, dabar jį prižiūrinti ir eksploatuojanti įmonė. Tai svarbu išsiaiškinti todėl, kad liftų su nesaugiomis kėlimo platformomis dar yra ne tik Jurbarko rajone, bet ir kitoms savivaldybėms pavaldžiose įstaigose.
„Eržvilke įrengtas toks liftas, kuriame atsidarius durims kėlimo platformos gali ir nebūti.
Į šią nelaimę labiausiai turėtų reaguoti lifto gamintojai ir nuspręsti, ar tokiais liftais važinėti saugu. Galbūt tokio lifto gamintojai turėjo sumontuoti perspėjimo signalą apie tuščią šachtą.
Prieš 8 metus rengiamo lifto rangovė buvo įmonė „Jurmedija“, o užsakytos įrangos tiekėjas – įmonė „Puntukas“.
Kodėl viešojo konkurso metu buvo pasirinktas būtent toks liftas, dabar vertinti sudėtinga“, – pasakojo P.Vainauskas.
Nelaimės auka tapusios A.Diksienės laidotuvėms Jurbarko rajono savivaldybė skyrė lėšų. Kai bus nustatytas įvykio kaltininkas, piniginės kompensacijos sulauks tragiškai žuvusios moters artimieji.
Kai kuriems liftams Vilniuje – net 50 metų
* Liftai kelia siaubą ir Vilniaus daugiabučių gyventojams.
* Viename Baltupių daugiabutyje liftas, maždaug prieš 8 metus pražudęs žmogų, neremontuotas iki šiol. Beveik prieš metus jis visiškai sugedo ir buvo išjungtas.
* Neseniai devynaukščiame name buvo išjungtas ir antrasis, 35 metų, liftas.
* Pinigus naujam liftui turi surinkti patys namo gyventojai. „Ne visi gyventojai supranta, kad liftas yra jų nuosavybė. Jie mano, kad liftais turi rūpintis miesto savivaldybė ar kitos visuomeninės organizacijos“, – kalbėjo bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.
* Vienintelė išeitis daugiabučio gyventojams – užsisakyti naują liftą, tačiau tam turi pritarti daugiau nei pusė jame gyvenančių vilniečių. Išgirdę, kad naujas liftas kainuos 160 tūkstančių litų, nemažai gyventojų tokiam pirkiniui nepritaria. Jie teigia girdėję, kad kituose daugiabučiuose liftai buvo sumontuoti už 95 tūkstančius litų.
* Specialistai teigia, kad liftų būklė Vilniuje kritinė. Bendrovės „Mano būstas“ duomenimis, būtina keisti 6 iš 10 jų prižiūrimų liftų. Dauguma jų įrengti anksčiau nei prieš 25 metus, o kai kurių liftų amžius siekia ir 50 metų.
* Bendrovė „Baltijos liftai“ taip pat tvirtino, kad techninių reikalavimų neatitinka daugiau nei pusė liftų. Praėjusiais metais dėl liftų gedimų ši bendrovė užregistravo per 8 tūkstančius skundų.
* „Pastaraisiais metais liftai tikrinami labai griežtai, kontroliuojame ir jas prižiūrinčias įmones. Reikalavimų neatitinkančiais liftais naudotis nebeleidžiame – taip bandome užbėgti nelaimėms už akių“, – kalbėjo bendrovės „Baltijos liftai“ direktorius Jevgenijus Vasiljevas.
* Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad prieš 8 metus Baltupiuose nelaimė įvyko dėl to, kad kažkuri įstaiga savo darbo neatliko iki galo – liftas nebuvo laiku patikrintas arba laiku išjungtas.
* Bendrovės „Baltijos liftai“ duomenimis, daugiausia netinkamų naudoti liftų yra sostinės Žirmūnų, Karoliniškių ir Lazdynų rajonuose.
