Nuostabi meilės istorija, virtusi tragedija
Su vyru Ugnė susipažino studijuodama Vilniaus universitete. „Susipažinome viename iš studentiškų vakarėlių. Jis buvo magistrantas, aš – pirmo kurso studentė. Jis mane užkalbino, galiausiai – apsikeitėme numeriais. Po dvejų metų atšokome vestuves, o ketvirtame kurse sužinojau, kad laukiuosi. Viskas atrodė lyg nuostabus sapnas“, – pasakodama liūdnai šypsojosi moteris.
Aštuntas nėštumo mėnuo Ugnei nebuvo lengvas. Visą nėštumą ją pykino, kamavo toksikozė. Anot jos, vyras buvo vienintelė parama.
„Tai buvo mano žmogus. Jis buvo geriausias mano rėmėjas. Nuolat lydėdavo pas gydytojus. Kartu pirkome daiktus sūnui. Aštuntą mėnesį pas gydytoją lankiausi keliskart. Vyras, nuolat eidavęs kartu, paskutinį kartą vėlavo. Paskambino ir pranešė, kad susitiksime poliklinikoje.
Kai nuvykau ten, vyro dar nebuvo. Gydytojai pakvietus, paprašiau palaukti sutuoktinio. Užleidau savo eilę kitai besilaukiančiai moteriai. Bandžiau skambinti. Atsakymo nebuvo. Galiausiai parsiradau namo. Namuose nustebau išvydusi uošvius ir savo tėvus. Kažkada palikome tėvams atsarginius raktus, dėl viso pikto. Pastebėjau, kad kažkas ne taip. Ir tada jie man pasakė...“, – ašarų negalėjo sutramdyti moteris.
Paaiškėjo, kad Ugnės vyras, važiuodamas susitikti su ja, pateko į autoavariją. Mirė greitosios pagalbos automobilyje dar nepasiekęs ligoninės. Ugnė liko viena, su į pasaulį besibeldžiančiu sūneliu ir būsto paskola.
Ugnė: „Jaučiuosi našta tėvams“
„Tėvai buvo perspėję, kad, pasiėmus būsto paskolą, reikėtų pagalvoti apie draudimą. Ypač tuomet, kai sužinojome, kad turėsime vaikelį. Tačiau vyras gerai uždirbo, o ir tėvai nuolat padėdavo, todėl nesukome dėl to sau galvos“, – pasakojo herojė.
„Pati nebuvau pajėgi susitvarkyti su savo emocijomis, ką jau kalbėti apie finansinius reikalus. Tėvai buvo būsto paskolos laiduotojai. Tad, mano supratimu, didžiausia našta teko jiems. Pamenu, kad tėvai ieškojo iš ko skolintis pinigų, o aš tik verkiau...“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi Ugnė.
Prabėgus penkeriems metams, Ugnė jaučiasi kiek geriau, sūnelis ūgtelėjo, laksto aplink, jis auga sveikas. Tačiau moteris vis dar gyvena pas tėvus ir gydosi širdies žaizdas.
„Tiesą pasakius, net nežinau, kas nutiko su mūsų butu. Tėvai viską sutvarkė. O viena aš jo ar taip ar taip neišlaikyčiau. Dirbu vos keletą metų, darbinės patirties nedaug, šiuo metu uždirbu tiek, kad vos užtenka būtiniausioms mudviejų su sūneliu reikmėms. Nepajėgčiau apmokėti komunalinių mokesčių. Jaučiuosi našta tėvams, bet dingti neturiu kur“, – atviravo jauna mama.
Kaip išvengti skaudžių finansinių pasekmių netekties atveju?
Artimojo netektis – sunkus likimo smūgis. Tačiau sudėtingiausia situacija susidaro tuomet, kai tai paveikia ne tik emocinę šeimos būseną, bet ir finansinius reikalus.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbingo amžiaus vyrai Lietuvoje miršta apie 3 kartus dažniau nei moterys, o moterys vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai. Ugnės atveju – situacija dar sudėtingesnė. Žmogus be darbo stažo su mažamečiu vaiku nepajėgus pasirūpinti nei savimi, nei atžalos ateitimi.
„Swedbank“ asmeninių finansų institutas rekomenduoja, kad viena iš pagrindinių penkių užduočių, pradėjus savarankišką gyvenimą šeimoje, turėtų būti draudimas nuo rizikos.
Apsigyvenus kartu, išauga įsipareigojimai šeimai: įgyjamas būstas, auginami vaikai. Visuomet yra tikimybė, kad netikėtai mirus vieninteliam ar pagrindiniam šeimos pajamų gavėjui, artimas žmogus liks su nepilnamečiais vaikais, būsto paskola ir be pinigų. Svarbu pabrėžti tai, kad gyvybės draudimas, turėtų atitikti finansinius įsipareigojimus.
Ugnė šiandien pripažįsta, kad vyro gyvybės draudimo išmoka būtų leidusi jiems su sūneliu gyventi kur kas savarankiškiau. „Tikrai jausčiausi lengviau, jei žinočiau, kad esu visiškai nepriklausoma ir galiu užtikrinti savo sūnaus ateitį pati. Man labai sunku paaiškinti sūnui, kodėl kiti vaikai darželyje turi savo namus, o mes gyvename pas senelius.
Jei būčiau turėjusi pajamų po vyro mirties, žinoma, nebūčiau išsivertusi be tėvų pagalbos, bet manau, kad dabar gyvenčiau savarankiškai. Skaudu ir tai, kad kartais sulaukiu pašaipų iš aplinkinių, jog nesugebu susitvarkyti savo gyvenimo ir sėdžiu kitiems ant sprando“, – pasakojo moteris.
Anot jos, seneliai parūpino kaupiamąjį draudimą anūkui, su susitarimu, kad kai tik galės, mėnesines įmokas ji apmokės pati, tačiau kol kas ši diena dar neatėjo.
Tokios istorijos turėtų tapti pamoka, kad gyvybės draudimas yra būtinas. Ypač tuomet, kai šeima turi finansinių įsipareigojimų. Pirmiausia, gyvybės draudimas skirtas tam, kad palengvintų finansinę naštą nelaimės atveju.
Pasaulinė statistika rodo, kad po nelaimės šeimai atsigauti vidutiniškai reikia 1- 2 metų, tad ir gyvybės draudimo suma turėtų atitikti bent vienerių metų vidutinių šeimos pajamų sumą.
