„Nuolat vėdinkite patalpas“, – tokius patyrusio dujų katilų meistro, buvusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojo, žodžius gerai įsiminiau prieš penkerius metus, kai nuomojausi būstą sostinės Žvėryno rajone.
Senos statybos namo rekonstruotame bute vandenį šildė vadinamasis atmosferinis arba kamininis katilas, orą paimantis iš patalpos. Prieš keliolika metų jis buvo įrengtas su svetaine sujungtoje virtuvėje. Vieną dieną katilas ėmė veikti nesustodamas ir staiga sugedo.
Būsto šeimininkų iškviestas meistras katilą pataisė, bet patarė pakeisti jį šiuolaikiniu.
Jei šeimininkai to nepadarys, turi nuolat vėdinti patalpas.
Kitaip esą grėstų apsinuodijimas anglies monoksidu, kuris yra pagrindinė nuodingai veikiančių smalkių sudėtinė dalis.
Šį vertingą patarimą prisiminiau po liepos 3-iąją tame pačiame Žvėryno rajone, tik kitoje gatvėje, bet taip pat senos statybos renovuotame name, įvykusios šiurpios nelaimės.
Iškart po tragedijos buvo svarstoma, kad 23 metų studentė Giedrė Bartusevičiūtė ir 38 metų verslininkas Mantas V. masažinėje vonioje galėjo nuskęsti dėl elektros iškrovos.
„Lietuvos ryto“ kalbinti vonių ir inžinerinių sistemų specialistai tvirtino negirdėję, kad dėl gedimų masažinėje vonioje žmogų nutrenktų elektra.
O štai paklausus apie apsinuodijimą smalkėmis dažnas prisimindavo nelaimingus atsitikimus.
Nėra jokios iškabos
„Tvirtovė“. Taip apartamentų Bebrų gatvėje šeimininkai savo būstus reklamuoja populiariame interneto tinklalapyje.
„2 kilometrai nuo šios apgyvendinimo įstaigos yra Genocido aukų muziejus, o už 3 kilometrų – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“, – rašoma apie prestižinėje sostinės vietoje esančius apartamentus.
Pastarąjį kartą pasinaudojęs šiuo tinklalapiu liepos 2 dieną apartamentus „Tvirtovėje“ užsisakė klientas iš Baltarusijos.
Skelbiama, kad čia gali būti apgyvendinti ir bet kokio amžiaus vaikai už papildomą kainą, jei pristatoma vaikiška lovelė. Prie namo jiems yra įrengta žaidimų aikštelė.
Skelbime nurodyta, kad iš viso name nuomojami 9 apartamentai. Nemažai, galėtų būti tikras viešbutis arba svečių namai! Tačiau ant pastato nėra jokios iškabos.
Laiptinėje – meistras
„Mes – ne viešbutis, o apartamentai. Pas mus saugu. Jei norite čia apsigyventi, prašome atvykti“, – „Lietuvos rytui“ teigė šeimininkė.
Moteriai čia priklauso šešeri apartamentai, likusieji įregistruoti kitų asmenų, galbūt jai artimų, vardu.
Patikinta, jog pastate saugu, vieną vakarą sustojau Bebrų gatvėje.
Prie namo, be mirusiam verslininkui priklausiusios mašinos, buvo dar kelios. Po tragedijos gyvenimas ten nesustojo.
Pravėrusi namo duris patekau į ryškiomis spalvomis išdažytą namo laiptinę.
Vienos durys buvo užplombuotos, o užrašas ant baltos juostos skelbė, kad ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus pirmasis policijos komisariatas.
Pro priešais esančių apartamentų duris išėjo tamsaus gymio vyriškis, matyt, nuomininkas.
Laiptinėje įrankius į dėžę dėjosi meistras. Jo apranga neišdavė, kokioje įmonėje dirba. Buvo jau po 19 valandos.
Laiptais iš viršaus nusileido du augaloti šortus mūvintys maždaug dvidešimties metų vyrukai ir pareikalavo, kad aš išeičiau. Šeimininkė telefonu nebeatsiliepė.
Po geros valandos pagaliau atsiliepusi šeimininkė patikino, kad jokių vyrukų tame name nebuvo, ten esą dirba tik ji ir jos vyras.
Tačiau pasivaidenti negalėjo, nes su vienu jų kieme dar pasikalbėjau. Užvėręs namo duris jis puolė aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas, tik pažįstamas.
Pamojusi vyrukui palikau paslaptingąjį namą ir raudonai žydintį rožių krūmą, kuris skleidė viliojantį aromatą.
Tikino, kad matė tik kartą
Rožės čia žydėjo ir liepos 3-iosios vakarą, kai 17 valandą 41 minutė į kiemą įriedėjo Manto V. vairuojamas automobilis.
Prie namo įrengtos vaizdo kameros užfiksavo, kad pirmas išlipo vyriškis ir atidarė kitas dureles. Pasirodė Giedrė.
Mergina persimetė per petį rankinę ir nuėjo paskui vyrą, kuris rankoje nešėsi maišelį. Jame galėjo būti vyno butelis.
Atidaręs laiptinės duris vyras įėjo pirmas, mergina – paskui jį.
Paskutinė, kuri galėjo matyti Giedrę ir Mantą gyvus, – tai apartamentų šeimininkė. Ji turėjo paduoti jiems raktą. O gal jį padavė anksčiau? Tačiau pareigūnus moteris tikino, kad šį verslininką matė vienintelį kartą.
Po kelių valandų sutartu laiku nesulaukusi iš nuomininkų raktų ji dar kurį laiką palaukė ir pati atsirakino apartamentų duris.
Į Bendrąjį pagalbos centrą dėl nelaimės Bebrų gatvėje buvo paskambinta 22 valandą 8 minutės.
Moteris paskambino ne tik bendruoju pagalbos telefonu, bet ir į saugos tarnybą, su kuria yra sudariusi sutartį.
Reikalavo pokalbio neviešinti
Šeimininkės vyras „Lietuvos rytui“ maloniai papasakojo, kad nuomojamais apartamentais rūpinasi tik jo sutuoktinė. Moteris ir gyvena tame pačiame name. Pats jis dabar įsikūręs Rokiškio rajone, kur ūkininkauja, augina gyvulius.
Pašnekovas paneigė kaimynų kalbas, kad namas yra virtęs viešnamiu, kad jame apsilanko ir Seimo narių.
„Ką reiškia viešnamis?! Bet kokį viešbutį arba kaimo turizmo sodybą galima taip pavadinti. Juk visur poros važiuoja.
Dauguma mūsų svečių apartamentus nuomojasi paromis, nors leidžiame ir trims valandoms. Dažnai nuomojasi užsieniečiai, taip pat atvykę į Vilnių iš kitų miestų į komandiruotę“, – tikino šeimininkės vyras.
Po kelių dienų pašnekovas netikėtai mandagų toną pamiršo ir pareikalavo pokalbio su juo nebeviešinti. Ko jis išsigando? Juk pagal čia stovinčias mašinas galima spręsti, kad apartamentų nuomos verslas klesti.
Restoranas – nuostolingas
Šią savaitę, vienos dienos rytą, o kitos – vakarą, vėl prasukau Bebrų gatve. Ir kiekvieną kartą prie namo pamatydavau po kelias mašinas.
Tik prie įėjimo iš kitos gatvės pusės nebuvo matyti šurmulio.
O juk čia dar neseniai veikė restoranas, svečiai galėjo jaukiai pavalgyti prie kieme stovinčių staliukų.
Bendrovės „Mūsų tvirtovė“, kuri nurodo užsiimanti maisto tiekimu, akcijas kartu su kitu asmeniu valdo šeimininkės vyras. O ji esanti įmonės direktorė. Registrų centro duomenimis, yra tik vienas nuolatinis darbuotojas.
Paaiškėjo, kad 2013 metais ši įmonė, tiekusi maistą, patyrė daugiau kaip 6 tūkstančius litų nuostolių.
Siekė gauti valstybės paramą
Pokalbio metu šeimininkės vyras prasitarė, kad butus name jie supirko per daug metų — tai esą buvo senas neišvaizdus daugiabutis, kurį jie renovavo.
Gal namas atnaujintas už valstybės paramą ir lengvatinę paskolą? Būtent taip ketinta daryti.
„Ši valstybinė parama būstui renovuoti yra kažkoks farsas — vien tam, kad sutvarkyčiau namo renovavimo dokumentus ir pereičiau visas biurokratines procedūras, man prireikė metų. Tik įsivaizduokite – 12 butų „chruščiovkės“ techninis projektas kainavo 76 tūkstančius litų.
Mums iš dalies pasisekė. Kai jau turėjome sumokėti už techninį projektą, bankas nedavė paskolos. Tą sumą planavome pasiskolinti porai mėnesių, kol mums perves žadėtą paramą. Paaiškėjo, kad savivaldybė pinigų nebeduos“, – 2009 metų spalį viešai guodėsi apartamentų šeimininkė, prisistačiusi kaip to namo bendrijos pirmininkė.
Vis dėlto namas buvo atnaujintas. Tik turbūt ne už paramos lėšas, nes Aplinkos ministerija neturi duomenų, kad namo bendrijai būtų buvusi skirta parama.
Didesnio pavojaus įranga
Atnaujintas buvo ne tik namo fasadas.
Dešimties iš dvylikos šio namo butų savininkai yra sudarę sutartis su bendrove „Lietuvos dujos“. Kai kurios sutartys atnaujintos nuo 2006 iki 2009 metų.
„Jei įranga neatitiktų reikalavimų, sutartys nebūtų sudarytos. Prieš jas pasirašant mūsų inspektoriai apsilanko vietoje ir viską patikrina“, – paaiškino „Lietuvos dujų“ atstovai.
Ar galėjo iš dujų katilo, jeigu jis įrengtas ir naudojamas tinkamai, prasiskverbti smalkės? Šį klausimą nutariau pateikti pažįstamam dujų katilų meistrui, prieš penkerius metus mane įspėjusiam dėl pavojaus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedroje sužinojau, kad tas specialistas dabar serga.
Tačiau jo kolegos išsamiai paaiškino, kad dujiniai katilai – didesnio pavojaus įranga, juos galima įrengti tik ten, kur leidžia inžinerinių sistemų specialistai ir dujininkai.
Į patalpas, kuriose įrengti atmosferiniai dujų katilai, būtinai turi patekti grynas oras.
Įjungtas atmosferinis katilas vienam kubiniam metrui dujų sunaudoja dešimt kubinių metrų gryno oro. Kol masažinė vonia prisipildo vandens, reikia apie 0,3 kubinio metro dujų ir 3 kubinių metrų gryno oro.
Blogai suprojektuotas arba blogai sumontuotas dujinis katilas kelia mirtiną pavojų. Bet kaip jis turi būti sumontuotas, kad būtų saugus? Ar namo Žvėryne voniose dujų katilai įrengti tinkamai?
Negali būti ventiliatoriaus
Dujų katilų įrengimo projektų specialisto ieškojau įvairiose Vilniaus įmonėse, kol buvau nusiųsta pas vieną geriausių – bendrovėje „Balterna ir Ko“ dirbantį Rimantą Dapkūną.
Jam parodžiau apartamentų vonių iš „Tvirtovės“ skelbimų nuotraukas.
18 metų su inžinerinėmis sistemomis dirbantis specialistas užmetęs akį iškart patikino, kad mažose patalpose negalima statyti kamininių katilų. O būtent tokie ten įrengti. Jie kelia pavojų, nes ištraukia daug oro.
Be to, specialistas atkreipė dėmesį, kad šalia dujinių katilų sienose yra įrengti mechaniniai ventiliatoriai. O tai griežtai draudžiama, nes jie taip pat ištraukia orą.
„Voniose galima įrengti tik sandarius turbininius dujų katilus, kurie orą ima iš lauko ir ten pat jį išmeta. Jie yra sandarūs.
O tokio tipo kaip šiose voniose katilų instrukcijose parašyta, kad patalpoje būtinai turi būti anga, pro kurią tiekiamas grynas oras“, – aiškino R.Dapkūnas.
Vienas vilnietis būsto savininkas R.Dapkūno ir jo kolegų prašė pastatyti kamininį dujų katilą vonioje. Kai specialistai nesutiko to daryti, jis reikalavo grasindamas, kad juos atleis iš darbo. Bet vyrai vis tiek nerizikavo.
„Įrengiant dujų katilus reikia projekto. Dujininkai tikrai nepaleistų dujų be to projekto“, – aiškino R.Dapkūnas.
Tai kaip galėjo apartamentų voniose atsirasti dujų katilai, ir dar šalia mechaninių ventiliatorių?
Specialisto kolega, pažvelgęs į nuotraukas, ilgai nemąstė.
„Ši patalpa galėjo būti numatyta virtuvei. O po to toje vietoje šeimininkai galbūt įrengė vonią. Dujininkas galėjo matyti suremontuotas, bet iki galo neįrengtas patalpas, todėl pasirašė priėmimo aktą. Tik po to galėjo būti įrengtos vonios, mechaniniai ventiliatoriai ir įdėti sandarūs langai.
Tokių pažeidimų pasitaiko ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Prancūzijoje draudimo bendrovės neapdraudžia netinkamai įrengtų patalpų“, – aiškino specialistas.
Abu vyrai vaizdžiai parodė, kaip į vonios kambarį iš senos gamybos dujinio katilo, kuriame įrengtas tik vienas apsaugos daviklis, gali patekti smalkės.
Klausantis jų aiškėjo galimas tragedijos sostinės Bebrų gatvėje scenarijus.
Pakliuvo į smalkių spąstus?
Liepos 3-iosios vakarą iš šeimininkės raktą paėmę G.Bartusevičiūtė ir Mantas V. įėjo į apartamentus ir užsidarė duris.
Šie apartamentai yra pirmame aukšte, jų langai – į gatvės pusę. Nors buvo šiltas vakaras – 18 laipsnių šilumos, vengdami pašalinių žvilgsnių būsto nuomotojai turbūt langų neatidarė.
Vienas jų arba abu nuėjo į vonios kambarį, kur įrengtas ir tualetas, ir uždegė šviesą.
Jei mechaninio ventiliatoriaus ir šviesos jungiklis yra bendras, jis įsijungė automatiškai ir ėmė iš patalpos siurbti orą.
Tada buvo atsuktas vanduo. Visu galingumu ėmė veikti dujų katilas. Pripildyti masažinę vonią šilto vandens reikia apie pusvalandžio. Pora kažkuriuo momentu į ją įlipo.
Per tą laiką kambaryje nebeliko gryno oro. Tad dujų katilas ėmė naudoti tą patį į kaminą išmetamą orą su kenksmingomis medžiagomis. Jis su smalkėmis pradėjo tekėti atgal į katilą, liepsnos liežuviai sulinko ir smalkės per nesandaraus katilo apačią ėmė skverbtis į patalpą.
„Gamtoje negali būti vakuumo – kiek oro sunaudota, tiek turi pritekėti“, – tvirtino katilų naudojimo taisykles puikiai išmanantis R.Dapkūnas.
Išgelbėjo greita reakcija
Bekvapėmis ir bespalvėmis smalkėmis žmogus apsinuodija taip greitai, kad gali nespėti išeiti iš patalpos.
Specialistai pamena neseną atvejį sostinės Valakampių rajone, kur šeimininką išgelbėjo greita jo reakcija.
Pajutęs, kad jam darosi bloga ir nebepajėgs išeiti iš buto, šeimininkas sviedė į langą vazą — pro išdaužtą langą patekęs oras išgelbėjo jam gyvybę.
Tokių atsitikimų su katilais, tarp jų ir kūrenamų anglimis, specialistai gali papasakoti ne vieną. Vieni jų baigiasi laimingai, kiti – liūdnai.
Nori susapnuoti dukterį
„Mums ir toliau ramybės neduoda du klausimai – nuo ko mirė Giedrė ir kaip ji atsidūrė tuose apartamentuose?“ – šią savaitę „Lietuvos rytui“ sakė Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius.
Jo žmona Janina Bartusevičienė, anglų kalbos mokytoja, Jiezne parodė gimnaziją, kurioje mokėsi Giedrė.
Motina nori susapnuoti dukterį. Galbūt tada gautų atsakymus į rūpimus klausimus.
„Mes trokštame žinoti tiesą, kad ir kokia ji būtų. Norime žinoti, ar Giedrė nebuvo nuskandinta, nes ant nugaros buvo kraujosruvų.
Jeigu mūsų vaikas ten ėjo į pasimatymą, tai gal mes ne viską apie ją žinojome?“ – klausė J.Bartusevičienė.
Prieš nelaimę jautė sunkumą
Motina kasdien prisimena birželio 29-ąją. Tą dieną ji dukterį matė paskutinį kartą – apkabino, pabučiavo ir iš Jiezno išlydėjo į Vilnių.
„Pastaruosius tris mėnesius aš jaučiau kažkokį sunkumą. Balandžio pabaigoje nenorėjau švęsti savo penkiasdešimtmečio.
Vyras taip pat be nuotaikos kalbėjo būsimą savo jubiliejų liepos 5-ąją. O jo išvakarėse sulaukėme žinios, kad nėra Giedrutės“, – kalbėjo J.Bartusevičienė.
Gedinti motina dažnai pamąsto ir apie paskutinį pokalbį su dukterimi.
Lemtingą liepos 3-iąją apie 15 valandą pradėjo lyti. Išpuoselėtame nuosavo namo kieme buvusi J.Bartusevičienė įėjo į vidų ir paskambino jaunėlei dukteriai.
„Pokalbiai su Giedre man būdavo kaip terapija.
Ji buvo protinga, sumani, galėdavau su ja kalbėti apie viską, pasitarti“, – tikino moteris.
Motina paklausė dukters, ar ji žada kur nors eiti.
„Neplanuoju“, – atsakė ji, nes buvo ką tik grįžusi iš sporto klubo.
Tris kartus per savaitę mergina po porą valandų mankštindavosi kitame sporto klube, nei dirbo. Specialius pratimus stuburui jai buvo paskyręs ir kineziterapeutas. Giedrė džiaugdavosi, kad po mankštos jaučiasi stipri, turi geresnį apetitą.
Pinigų neturėjo trūkti
Tą dieną G.Bartusevičiūtė buvo sutarusi 20 valandą susitikti su būsto savininke – ji turėjo užsukti paimti pinigų už nuomą.
„Mano duktė išlėkė staiga. Kuo ją galėjo suvilioti, ką pažadėti – darbą, pinigų?“ – garsiai svarstė pašnekovė.
Paklausta, ar merginai sostinėje netrūko pinigų, J.Bartusevičienė papurtė galvą.
„Tikrai netrūko. Tėvas neseniai kailinius padovanojo. O savo uždirbtus pinigus ji leido maistui ir pramogoms, abonementui į sporto klubą“, – teigė motina.
G.Bartusevičiūtė dirbo administratore sostinės Pašilaičių rajone esančiame sporto klube.
Ten ji ir galėjo susipažinti su Mantu V. Individualios įmonės savininkas nuo 2009 metų buvo nuolatinis to klubo lankytojas.
„Netikiu, kad tai buvo ilgalaikis romanas, nes tam Giedrė paprasčiausiai neturėjo laiko. Ji buvo labai užsiėmusi – lankė paskaitas, sporto klubą, dirbo.
Jeigu tai būtų buvęs pasimatymas, ji jam būtų ruošusis bent dvi valandas. O tada išlėkė greitai, paprastai pasirengusi – su džinsais ir palaidine.
Be to, jeigu ji ir nežinojo, kad Mantas yra vedęs, jai patiko visiškai kitokio tipo vyrai“, – dukters gedinti J.Bartusevičienė vis dar abejoja, kad Giedrė į nuomojamus apartamentus ėjo romantiško pasimatymo.
Motina mano žinojusi dukters draugus. Giedrė jai pasakydavo, su kuo susitikinėja, su kuo į Trakus važiuoja ar eina pasivaikščioti į Vingio parką.
A.Bartusevičius taip pat kasdien suka galvą, kuo jo dukterį, kurią jis beprotiškai mylėjo, galėjo privilioti gerokai vyresnis vedęs vyras.
„Gal iš tiesų pakvietė pakalbėti dėl darbo. Juk ji galėjo nežinoti, kur važiuoja, – ant to namo nėra iškabos, kad tai viešbutis.
O jei iš telefono skambučių išklotinių paaiškėtų, kad jie bendravo jau ilgai, vadinasi, mes daug ko nežinojome apie savo vaiką“, – kalbėjo dukters netekties prislėgtas tėvas.
Tyrimui – išskirtinis dėmesys
Po „Lietuvos ryto“ publikacijos kilus dideliam visuomenės susidomėjimui šia neeiline nelaime, jai tirti mestos didesnės pajėgos.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra tyrimą dėl G.Bartusevičiūtės ir Manto V. mirties priežasties nustatymo pastarosiomis dienomis perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmajam baudžiamojo persekiojimo skyriui.
O Vilniaus pirmojo policijos komisariato tyrėjų darbą tęsia Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus kriminalistai.
Į ligoninę patenka net šeimomis
Sigita Goštautaitė
Medikė
„Kai žmogus lengvai arba vidutiniškai sunkiai apsinuodija smalkėmis, jam svaigsta ir skauda galvą, jį pykina. Taip pat ima stipriai plakti širdis.
Asmuo gali girdėti ausyse ūžimą, jausti oro trūkumą. Jo veidas ir gleivinės tampa avietinės spalvos.
Kuo patalpoje didesnė smalkių koncentracija, tuo apsinuodijimas sunkesnis.
Esant sunkesniam apsinuodijimui žmogui gali sutrikti sąmonė, jis vemia, apima mieguistumas, ištinka koma, kūną tampo traukuliai.
Apsinuodijus smalkėmis organizme sutrikdomas deguonies pernešimas. Anglies monoksidas jungiasi su hemoglobinu, jo trauka 300 kartų didesnė nei deguonies.
Organizme trūkstant deguonies pažeidžiama centrinė nervų sistema. Vyresnį kaip 50 metų žmogų gali ištikti miokardo infarktas. Smalkės itin pavojingos nėščioms moterims.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriuje 2013 metais gydyti 24 asmenys, apsinuodiję smalkėmis. O per pirmąjį šių metų pusmetį tokių asmenų buvo 16.
Neretai į ligoninę patenka visa šeima.
Tiems, kurie šildo patalpas dujomis, patariama įsigyti smalkių detektorius. Jie statomi ant grindų, nes smalkės yra sunkios, didžiausia jų koncentracija būna apačioje.
Jei žmogus ar jo artimieji įtaria apsinuodijimą smalkėmis, gali skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą. Čia visą parą budintys medikai jiems patars, kaip suteikti pagalbą.“
