Vilniaus Pašilaičių mikrorajone esančiame sporto klube šią savaitę, kaip ir įprastai, klientus pasitikdavo besišypsančios administratorės ir paslaugūs treneriai.
Kai kurie nuolatiniai klientai žinojo, kaip sunku klubo darbuotojams šypsotis. Juos prislėgė sielvartas dėl keistomis aplinkybėmis mirusios bendradarbės.
Vėlų liepos 3-iosios vakarą 23 metų G.Bartusevičiūtė buvo rasta negyva Vilniaus Žvėryno mikrorajone, nuomojamų apartamentų masažinėje vonioje.
Ten pat buvo ir 38 metų vilniečio verslininko kūnas.
„Kaip galėjo įvykti tokia baisi tragedija?“ – klausinėjo vienas kito sporto klubo darbuotojai ir nuolatiniai lankytojai, puikiai pažinoję malonaus būdo G.Bartusevičiūtę.
Tragedijos, kurią net daug matę teismo medicinos ekspertai vadina neeiline, aplinkybes aiškinosi „Lietuvos ryto“ žurnalistai.
Su klientais neflirtavo
Paskutinį kartą G.Bartusevičiūtę bendradarbiai sporto klube matė birželio 19-ąją.
Tą dieną mergina atrodė linksma, džiaugėsi netrukus prasidėsiančiomis atostogomis ir dalijosi planais apie būsimas bioteisės studijas.
„Ji čia dirbo dvejus su puse metų, buvo kaip saulės spindulėlis – draugiška, maloni, ramaus būdo“, – tikino sporto klubo darbuotojai.
Jos gera draugė ir bendradarbė, pažinojusi Giedrę kelerius metus, patikino, kad su klientais vyrais ji neflirtuodavo, jų nešaudydavo akimis ir į draugystes nesiveldavo. Ji iš geros šeimos, ir tai buvo justi bendraujant.
Jei koks nors nepažįstamas vyrukas parodydavo dėmesį, mergina nusišypsodavo, tačiau tarp jo ir savęs tarsi pastatydavo nematomą sieną.
Vis dėlto būtent sporto klube turbūt užsimezgė išvaizdžios studentės ir verslininko Manto pažintis, kuri baigėsi tragedija.
Keliai susikirto klube
„Lietuvos ryto“ žiniomis, iš inteligentų mokslininkų šeimos kilęs, individualią konsultavimo įmonę turėjęs Mantas buvo nuolatinis sporto klubo lankytojas.
Pavyzdžiui, pernai jis klube apsilankė 126 kartus.
Nors vilnietis paprastai klube pasirodydavo ryte, apie 10–11 valandą, o G.Bartusevičiūtė dirbdavo po pietų, jų keliai kažkurią dieną susikirto.
Galbūt jie susipažino anksčiau, bet pažintis galėjo užsimegzti ir šių metų birželio 11-ąją.
Tą dieną Mantas į sporto klubą atėjo ne ryte, kaip buvo įpratęs, bet 13 valandą 30 minučių. Giedrė administratore dirbdavo antrąją pamainą – nuo 14 iki 22 valandos.
Birželio 13 dieną verslininkas klube vėl pasirodė vėliau – 14 val. 43 minutės.
Kitą dieną baigė galioti Manto klubo nario abonementas. Tačiau verslininkas jo neprasitęsė, nors tai darė nuolat nuo 2009 metų.
„Jis nebuvo koks nors raumenų kalnas. Neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikai kirpta galva vyras sportuodavo ne siekdamas rezultatų, o kad palaikytų gerą fizinę formą. Užėjęs į treniruoklių salę jis mandagiai pasisveikindavo, paspausdavo man ranką ir ramiai vienas mankštindavosi“, – pasakojo treneris Mindaugas.
Klubo senbuvis taip pat negali patikėti, kaip šis vyras galėjo suvilioti dailios išvaizdos, santūrią Giedrę.
„Su Giedre mes dažnai pasikalbėdavome apie gyvenimą, tikslus. Ji mokėsi, daug skaitydavo, buvo inteligentiška, norėjo siekti karjeros.
Nesu matęs, kad Giedrė turėtų čia kokį gerbėją, kad kas nors jai atneštų gėlių.
Būna merginų, kurios prie telefono prilipusios, nuolat jį maigo, kažkam vis siunčia žinutes, o Giedrei klube rūpėjo tik darbas“, – kalbėjo Mindaugas.
Gera G.Bartusevičiūtės bičiulė pasakojo, kad Giedrė buvo graži, todėl vaikinų dėmesio sulaukdavo.
„Ji rūpinosi išvaizda, mankštinosi, turėjo dailią, sportišką figūrą. Tačiau vengė ryškiai dažytis – tik tušu paryškindavo blakstienas, o blizgiu – lūpas.
Rengėsi subtiliai, mėgo klasikinį stilių – džinsus, marškinius ir švarkelį“, – pasakojo viena artima Giedrės draugė.
Norėjo tęsti studijas
Iš Prienų krašto kilusi G.Bartusevičiūtė augo vietos inteligentų šeimoje.
Jos tėvas Algis Bartusevičius yra Jiezno seniūnas, o motina Janina – šio miesto gimnazijos anglų kalbos mokytoja.
J.Bartusevičienė, anksčiau dėsčiusi pradinukams, buvo pirmoji savo dukters mokytoja.
Baigusi Jiezno gimnaziją ir muzikos mokyklą, Giedrė išvyko mokytis į Vilniaus universitetą.
Tapusi ekologijos mokslų bakalaure, G.Bartusevičiūtė tęsė studijas M.Romerio universitete – po vienų metų trukmės papildomųjų studijų neseniai padavė dokumentus į bioteisės magistrantūrą.
Muzikinių gabumų nestokojusi mergina nuolat dalyvavo įvairiuose renginiuose, bendravo su žinomais atlikėjais. Ji yra įamžinta nuotraukose ir su dainininku Merūnu Vitulskiu.
Žadėjo kitą dieną susitikti
Giedrė ir jos vyresnioji sesuo Agnė nuomojosi butą Vilniuje, netoli apartamentų, kur liepos 3-iosios vakarą įvyko tragedija. Nuo namų iki lemtingos vietos – vos 5 minutės kelio pėsčiomis.
Tą dieną gera draugė Giedrei telefonu parašė žinutę: paklausė, kaip laikosi, ir ar nenorėtų rytoj, liepos 4-ąją, susitikti.
Netrukus —14 valandų 30 minučių — Giedrė parašė draugei, kad laikosi neblogai, o apie susitikimą pridūrė: „Šitą mintį palaikau 100 procentų.“
Po pietų Giedrė pabendravo ir su savo mama.
Iš namų mergina galėjo išeiti apie 16 valandą.
Po valandos buto duris pravėrusi Agnė rado jį tuščią.
Neišjungtas kompiuteris tarsi bylojo, kad sesuo greitai sugrįš. Šalia jo Giedrė buvo atidėjusi pinigus už nuomą, kuriuos artimiausiu metu ruošėsi sumokėti būsto savininkei.
Maždaug nuo 17 valandos su G.Bartusevičiūte telefonu jau nebuvo galima susisiekti. Artimųjų nuomone, mirtis ją galėjo ištikti apie 18–19 valandą.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, į Bendrąjį pagalbos centrą dėl nelaimės Bebrų gatvėje buvo paskambinta 22 valandą 8 minutės.
Istorijos tęsinys - šį savaitgalį portale lrytas.lt.
