Po vidurdienio Bendrasis pagalbos centras pagalbos telefonu 112 sulaukė ne vieno skambučio (pirmasis skambutis – 12 val. 24 min.), kad ties Liepkalnio g.-Minsko pl.-Žirnių g. sankryža dega didžiulis plotas pernykštės žolės.
Dviem gaisriniais automobiliais atvykę ugniagesiai po kurį laiką trukusios kovos su ugnimi žolę užgesino. Įvykio liudininkai teigia, kad ketvirtadienį šioje vietoje pūtė gana smarkus vėjas, kuris tik padėjo liepsnai sparčiai plėstis. Iš viso išdegė apie du hektarus pievos.
Gaisrą sukėlę piktadariai nesulaikyti. Neatmetama, kad liepsna įsiplieksti galėjo ir nuo nuorūkos, lengvabūdiškai išmestos pro pravažiuojančios mašinos langą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo metų pradžios jau kilo 982 gaisrai atvirose teritorijose (praėjusią parą – 131). Liepsna nuo metų pradžios jau nusiaubė 289 tūkst. 866 arus Lietuvos teritorijos (praėjusią parą – 23 tūkst. 355 arai).
Daugiausiai tokių gaisrų praėjusią parą užregistruota Vilniaus (46 gaisrai, nusiaubę 15 tūkst. 961 arų) ir Utenos (21 gaisras, nusiaubta 3 tūkst. 920 arų).
Vien ketvirtadienį nuo vidurnakčio iki 13 val. 40 min. Lietuvoje kilo 34 žolės gaisrai. Daugiausiai jų užregistruota vėl Vilniaus apskrityje – 19. Liepsna ketvirtadienį per pusdienį nusiaubė 73 hektarus Lietuvos žemės (64 ha – Vilniaus apskrityje).
Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, Skrabinės kaime ugniagesiai spėjo apsaugoti du gyvenamuosius namus. Deganti žolė grasino pastatams, gelbėtojai suspėjo liepsną sustabdyti. Per šį gaisrą išdegė 2,5 ha plotas.
Dar apie 2 ha pievos ketvirtadienį išdegė Nemenčinės seniūnijoje.
Trečiadienį aplinkos ministras Valentinas Mazuronis triskart padidino žalos aplinkai, padarytos deginant žolę, atlyginimo įkainius. Iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti tūkstančio litų žalą. Nuo trečiadienio teks mokėti 3 tūkst. litų.
Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų.
Ugniagesiai primena, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta žmonės. Per pastaruosius penkerius metus tokių gaisrų metu žuvo dešimt gyventojų. Antradienį gesindama žolės gaisrą apdegė garbaus amžiaus moteris. Milžiniškų nuostolių dėl žolės gaisrų patiria gamta. Degančiose pievose žūsta vabzdžiai ir kiti gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.
Prieš kelerius metus Vilniaus rajone nesuvaldytas žolės gaisras persimetė į pievos pakraštyje buvusius kaimiečių pastatus. Tąkart sudegė pusė kaimo ir tik per laimingą atsitiktinumą žmonės nenukentėjo.
