Jis sukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą,
pirmasis Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų, protezavo širdies
vožtuvus, rekonstravo širdies vainikines arterijas, pašalino aortos
krūtininės dalies aneurizmą.
1964 metais A.J.Marcinkevičius atliko pirmąsias Lietuvoje
atviras širdies operacijas naudodamas hipotermiją ir dirbtinę
kraujotaką, 1987 metais vadovavo pirmajai Lietuvoje širdies
persodinimo operacijai.
„Jis yra modernios atviros širdies chirurgijos pradininkas,
pašventęs savo gyvenimą šiai profesijai, ją išvystė ir
iškėlė į aukštą tarptautinį lygį. Jis sukūrė Vilniaus
širdies ir kraujagyslių chirurgijos mokyklą, išugdė daug savo
mokinių, kurie šiandien tęsia jo darbus. Daugeliui ligonių
gelbėjęs gyvybę įgijo didelę Lietuvos žmonių pagarbą ir
meilę“, - rašoma Santariškių klinikų pranešime.
Profesoriaus mokinys, širdies chirurgas Vytautas Sirvydis BNS
sakė, jog A.J.Marcinkevičius buvo įkvepianti asmenybė, patraukusi
ne vieną medicinos studentą sekti savo pėdomis.
„Iš tiesų tai buvo didi asmenybė ir didis mokslininkas. Jis
buvo talentingas chirurgas, eksperimentatorius, savo eksperimentais
patraukęs daug jaunų žmonių – kai pradėjome kartu su juo
eksperimentuoti, dar buvome studentai. Tos idėjos tiesiog uždegė
jaunus žmones, kurie vėliau siekė chirurgo profesijos. Jo
pastangomis buvo įkurta Širdies kraujagyslių laboratorija, kuri
subūrė nemažai jaunų žmonių: beveik visi jo bendradarbiai arba
buvome tik ką baigę, arba bebaigią studijas“, – kalbėjo
V.Sirvydis.
Jo teigimu, A.J.Marcinkevičiaus darbai reikšmingi ne tik
širdies chirurgijai, bet ir kitoms medicinos sritims, nes norint
atlikti sudėtingas širdies operacijas, turėjo tobulėti ir jos.
„Taip jau buvo, kad širdis buvo paskutinis organas, kurį
lietė chirurgas: visi kiti organai buvo operuojami, o širdis buvo
paslaptis – organas, kuris palaiko gyvybę, kurį palietus žmogus
gali greitai numirti. Reikėjo išmokti operuoti širdį taip, kad ją
sustabdžius žmogus vis dar liktų gyvas, o tam reikėjo gerokai
daugiau, ne tik chirurgijos: ir dirbtinės kraujo apytakos, ir
anesteziologijos. Todėl besikurdama širdies chirurgija nemažai
specialybių perkėlė į aukštesnį lygį“, – prisiminė
kardiochirurgas.
A.J.Marcinkevičius buvo mėgiamas kolegų, juo labai pasitikėjo
ir geru žodžiu minėjo pacientai.
„Jis buvo labai paprastas žmogus, nereikėjo kažkokio
griežtumo ar piktumo, kad žmonės darytų darbus: patys žmonės
degė noru, kėlė savo idėjas, jis jų išklausydavo. Buvo mėgiamas
bendradarbių, jaunesnių žmonių. Ligoniai labai laukdavo jo
vizitacijų, kiekvienu žodžiu tikėjo. Tais laikais pasiryžti
širdies operacijai nebuvo lengva – žmonės nežinojo kas tai,
atrodė labai sudėtinga ir labai baisu. Tačiau jeigu jis pasakydavo,
nebuvo, kad ligoniai atsisakytų“, – sakė V.Sirvydis.
A.J.Marcinkevičius gimė 1921 metais Kaune. Išsilavinimą įgijo
Vilniaus universitete. 1947-1991 metais jis dėstė šiame
universitete, 1956-1990 metais buvo Bendrosios chirurgijos katedros
vedėjas, 1963-1990 metais dar ir Probleminės širdies ir
kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vadovas. 1983-1990 metais
A.J.Marcinkevičius vadovavo Respublikinei širdies ir kraujagyslių
chirurgijos klinikai.
Medikas buvo apdovanotas trimis LTSR ir viena TSRS valstybinėmis
premijomis, 1995 metais - Gedimino 2 laipsnio ordinu, 2006 metais
jam skirta Nacionalinė pažangos premija.
Velionis bus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinti
bus galima ketvirtadienį nuo 14 val. iki 20 val. ir penktadienį
nuo 10 valandos. Laidotuvės vyks penktadienį.
