Sekmadienio popietę išlipusi iš troleibuso V.Krėvės prospekte, D.Matulevičienė žengė lemtingą žingsnį į antrą juostą, kurioje ją partrenkė „Volkswagen Polo“ vairavęs 19-metis kaunietis Deivydas I, rašo „Lietuvos rytas“.
Kaunietė buvo partrenkta visai netoli savo namų, kai ėjo iš parduotuvės.
Žūties išvakarėse D.Matulevičienė mieste vairavo troleibusą. Sekmadienis jai buvo laisva diena.
Po šios nelaimės už eismo saugumą atsakingi pareigūnai ir valdininkai prakalbo apie būtinybę kai kurias perėjas perkelti toliau nuo viešojo transporto stotelių.
Moterį išvydo per vėlai
„Su Danute nuolat kalbėdavome apie eismo problemas. Aš taip pat esu ilgametis vairuotojas, todėl ši tema mums abiem buvo labai svarbi. Daug problemų kelia ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. Sesuo tai puikiai žinojo – kasdien tai matydavo. Todėl pati įžengusi į perėją ji būdavo labai atsargi, apsižvalgydavo aplinkui.
Sekmadienį nelaimės jai nepavyko išvengti, nes buvo įsitikinusi, jog nėra pavojaus. Jei pirmoje juostoje ją praleidžia autobusas, tai juk privalėjo sustoti ir antra juosta vykęs vairuotojas“, – liūdnai ištarė D.Matulevičienės brolis Jonas Jakučionis.
Deivydas I. tik paskutinėmis akimirkomis išvydo D.Matulevičienę ir karštligiškai bandė pasukti „VW Polo“ į šoną.
Pražudė pavojinga perėja
Patyrusi vairuotoja artimiesiems dažnai pasakodavo apie darbe nuolat tykančią grėsmę: pavojingai manevruojančius jaunuolius, strimgalviais į gatvę išlekiančius pėsčiuosius, laiku nenuvalytus snieguotus kelius, milžiniškas duobes, laužančias net troleibusus.
Ji žinojo ir apie vieną didžiausių bėdų, apie kurią nepagalvojo eismo saugumu besirūpinantys savivaldybės atstovai: viešojo transporto stotelės yra pernelyg arti nereguliuojamų perėjų.
Paskutinės tragedijos vieta V.Krėvės prospekte prie „Swedbank“ skyriaus – ypač grėsminga. Ten perėją nuo stotelės skiria vos 5 metrai.
Tądien išlipusi iš troleibuso, D.Matulevičienė žengė kelis žingsnius atgal link perėjos.
Už troleibuso tuo metu sustojo autobusas, neprivažiavęs perėjos.
Perėja tapo tarsi uždaru koridoriumi – pirma juosta ėjusi moteris nematė mašinų antroje juostoje.
D.Matulevičienė buvo įsitikinusi, kad daugiau arti mašinų nėra, bet antra juosta važiavo „VW Polo“. Vairuotojas net nespėjo pristabdyti savo automobilio.
Po smūgio automobilis slydo apie 20 metrų, dalis jo užlėkė ant žaliosios vejos. Pėsčioji tą patį vakarą mirė ligoninės reanimacijoje.
Po nelaimės taisys padėtį
Tokių pavojingų perėjų mieste yra ir daugiau. Pėstieji kaskart rizikuoja atsidurti po ratais, nes antrąja ir trečiąja juosta važiuojantys vairuotojai dažnai nesilaiko taisyklės sulėtinti greitį prie perėjų, ypač kai pirmoje juostoje mašinos jau yra sustojusios.
„Stoteles reikėtų perkelti nuo perėjų maždaug per 50 metrų. Tada ir pėstieji, ir vairuotojai daug geriau matytų vieni kitus. Dabar tragedija gali bet kada pasikartoti“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo atsisveikinti su D.Matulevičiene atvykusi jos bendradarbė Vilija Januškevičienė.
Kauno apskrities kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas pažadėjo šiomis dienomis kreiptis į savivaldybės Eismo saugumo komisiją dėl stotelės atitolinimo nuo pražūtingos perėjos.
Pareigūnai ir valdžios atstovai spręs, kur dar reikėtų pakeisti stotelių vietas.
Koją pakišo menka patirtis
„Pirminiais duomenimis, vaikinas buvo blaivus. Tragediją greičiausiai nulėmė nepatyrimas – jis vairuoja dar tik vienus metus“, – pasakojo Kelių policijos valdybos tyrėjas Antanas Dirvelis.
Vienoje miesto kolegijų studijuojantis Deivydas I. anksčiau nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Po avarijos sukrėstas pirmakursis iš pradžių nepajėgė rašyti paaiškinimo – atvykęs į policiją, jis paprašė pareigūnų leisti pasėdėti ant suolo. Rašiklį jis paėmė po pusvalandžio.
Už mirtinos avarijos sukėlimą Deivydui I. gresia iki 8 metų nelaisvės.
Kraupi žinia – į Airiją
„Kai lankiau vairavimo pamokas, instruktorius man įkalė į galvą: perėja – šventas reikalas, galbūt vienintelė pėsčiųjų privilegija, kurios privalo paisyti visi vairuotojai.
Vaikinas būtinai privalėjo sustoti prieš ją.
Neatsakingumo kaina – baisus skausmas“, – kalbėjo sukrėsta D.Matulevičienės sesuo Angelė Gaidelienė.
D.Matulevičienė užaugo penkių vaikų šeimoje. Daugiau nei prieš dešimtmetį ji palaidojo vyrą, o vienturtis sūnus Mindaugas neseniai išvyko į Airiją. Žinia apie mamos netektį vyriškį pasiekė šioje šalyje.
Išlaužo miestelio (Prienų r.) šarvojimo namuose prie degančios žvakės ir keturių baltų rožių stovėjo šiltai besišypsančios moters nuotrauka.
Trečiadienį D.Matulevičienė atgulė Išlaužo miestelio (Prienų r.) kapinėse greta savo tėvų, nesulaukusi vasario 18-osios – savo 58-ojo gimtadienio. Vos prieš savaitę ji palaidojo savo 92 metų mamą Mariją Jakučionienę.
„Netekome puikaus žmogaus. Danutė buvo linksma, paslaugi, be galo malonaus būdo. Ji nenuvildavo žmonių, niekam neatsisakydavo padėti“, – pasakojo bendrovės „Autrolis“ Keleivių vežimo tarnybos vadovas Algirdas Širvinskas.
Gatvėmis lekia dideliu greičiu
„Tiems, kurie galvoja, jog troleibusą vairuoti nesudėtinga, siūliau nors vieną dieną pasėdėti prie jo vairo.
Per pamainą mums neretai tenka patirti po 10–15 avarinių situacijų, kurias sukelia kelių nutrūktgalviai“, – tvirtino D.Matulevičienę į paskutinę kelionę išlydėjusios jos buvusios kolegės V.Januškevičienė, Svetlana Pirogova, Onutė Reišienė ir Jolanta Kižienė.
Vairuotojai, ypač jauno amžiaus, visiškai nesigilina, jog troleibusais ir autobusais manevruoti gerokai sunkiau nei lengvaisiais automobiliais – staigiai rikiuojasi iš vienos juostos į kitą, išnyra prieš pat nosį.
„Autrolio“ vairuotojai atkreipė dėmesį į tai, jog į taisykles dažnai nusispjauna ne tik jauni nutrūktgalviai, bet ir greitųjų siuntų vežėjai.
Važiuodami antra juosta, jie staigiai suka į šalutines gatves, priversdami troleibusų vairuotojus krūpčioti iš siaubo ir karštligiškai minti stabdžio paminą.
Darbą gerokai trikdo ir mikroautobusai – vežėjai staigiai stabdo, sukeldami avarines situacijas, lenda į viešojo transporto stoteles, nepraleidžia troleibusų ir autobusų.
„Tragedijos dažniausiai įvyksta dėl menkos vairuotojų kultūros, kuri turėtų būti skiepijama nuo mažumės. Lietuvoje to nėra – nei šeimose, nei vairavimo mokyklose.
Atsakomybė už šiurpias avarijas – taip pat labai menka. Žmones pražudę vairuotojai atsiperka lygtinėmis bausmėmis arba išeina į laisvę po poros metų.
Net balų sistema, drausminusi vairuotojus, buvo panaikinta. Anksčiau jie bijodavo per metus surinkti daugiau kaip 10 balų, nes kitaip prarasdavo vairuotojo pažymėjimą“, – piktinosi troleibuso vairuotojas Vidmantas Majauskas.
Geriausia išeitis – pastatyti šviesoforus?
Georgijus Savickis
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas
„2013 metais Kaune per avarijas žuvo 14 žmonių. Keturios eismo nelaimių aukos buvo partrenktos nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose.
Galima svarstyti, ar mieste nereikėtų įrengti daugiau reguliuojamų perėjų.
Šviesoforus pastatyti vertėtų ten, kur jų dar nėra, bet eismas – intensyvus.
Dažnas vairuotojas, iš tolo pamatęs raudoną šviesą, bet kokiu atveju sulėtins greitį, bus atsargesnis. Kita vertus, tokios naujovės gali sukelti dideles transporto spūstis.“
Perėjoje pražudė motiną ir dukrą
Pernai vasarą miestą sukrėtė itin šiurpi nelaimė. Liepos 3 dieną Baltų prospekte „BMW 525d“ vairavęs 20-metis Lukas Jablonskas rėžėsi į perėja einančias 43 metų Laimą Vaičaitienę ir jos 9 metų dukrelę Aistę.
Nuo patirtų traumų motina ir vaikas mirė.
Smūgio būta labai stipraus. Viena žuvusioji buvo nusviesta ant vejos, o kita nulėkė į priešpriešinio eismo juostą. L.Jablonskas vairavo blaivus, bet skriejo maždaug 100 kilometrų per valandą greičiu.
Vaikinas nekreipė dėmesio į praeities pamokas. Anksčiau jis, važiuodamas panašiu greičiu, H. ir O.Minkovskių gatvėje trenkėsi į pakelės stulpą.
Kauno apylinkės teismas L.Jablonskui skyrė 4 metus nelaisvės ir įpareigojo atlyginti žuvusiųjų artimiesiems 550 tūkst. litų.
Prokuroras Mindaugas Šukys prašė teisėjų įkalinti L.Jablonską 8 metams. Tai – didžiausia bausmė, numatyta blaiviems vairuotojams už žmonių pražudymą. Jei mirtiną avariją sukelia girtas vairuotojas, jam gali būti atimta laisvė iki 10 metų.
„Kai manęs žmonės klausia, kaip aš jaučiuosi, negaliu atsakyti. Praradau du brangiausius žmones. Žodžiais to apsakyti neįmanoma“, – „Laikinajai sostinei“ yra sakęs našlys Valius Vaičaitis, nusivylęs pernelyg švelniu nuosprendžiu.
