Kaip lrytas.lt pasakojo 62 metų ūkininkas K.Jucius, gaisras fermoje pastebėtas apie 20 val. 30 min. Tuo metu melžėja ir darbininkas, baigę darbus, jau buvo iškeliavę į namus. K.Juciui paskambino atokiau nuo kaimo gyvenantis ūkininkas ir pranešė, kad kažkas negero jo fermoje vyksta, matosi dūmai. Pačiame kaime gyvenantis fermos savininkas išlėkė žiūrėti, kas ten vyksta ir privažiavęs arčiau pamatė, kad dalis pastato liepsnoja.
„Į pagalbą sulėkė visas kaimas“, – džiaugiasi vietos žmonių gerumu fermos šeimininkas. Subėgę žmonės pirmiausia puolė gelbėti šiame pastate laikomų galvijų.
Dabar K.Jucius gali tik džiaugtis, prieš keletą metų šaltojo tipo tvartą savo pieninių karvių bandai ir prieaugliui įrengęs rekonstruotoje erdvioje kolūkio daržinėje. „Jei gaisras būtų kilęs įprastoje, žemomis lubomis fermoje, gyvuliai būtų nuo dūmų užtroškę, o mano fermos aukštis – 6 metrai, dūmai kilo į viršų, todėl karvės ir veršeliai nenukentėjo“, – sakė ūkininkas.
Į gaisravietę atskubėję žmonės palaidas tvarte laikytas 30 karvių bei 13-ka telyčių išvedė lauk, du mažiausius arčiausiai gaisro židinio gardeliuose laikytus veršelius išnešė tiesiog ant rankų. Išsigandę gyvuliai, kol atvykę ugniagesiai ir vietos gyventojai kovojo su ugnimi, išsivaikščiojo po apylinkes. Kai kurias karves vėliau žmonės surado net už kelių kilometrų.
Pirmieji į gaisravietę atskubėjo Vabalninko komandos ugniagesiai. Tiesa, ir jiems įveikti 4 km atstumą itin duobėtu žvyrkeliu prireikė net 15 minučių.
Pagrindinės ugniagesių pajėgos iš Biržų, kuriuos nuo Ančiškių kaimo skiria 40 kilometrų, prastos būklės keliu atvažiavo dar vėliau. Šiaip ne taip pasiekę gaisravietę, gelbėtojai susidūrė su dar viena problema – vandenį teko gabenti 4 kilometrus – arčiau vandens telkinio neatsirado.
Nepaisant šių trukdžius, ugniagesiams pavyko išsaugoti didžiąją dalį fermos. Gaisro metu nudegė 200 kv. metrų stogo dangos ir jo konstrukcijų, apie 200 kv. metrų pastato sienų, sudegė 4 vietų melžimo aikštelė su ten buvusiais melžimo aparatais, pieno šaldytuvas, vandens šildytuvas, hidroforas. Trys ketvirtadaliai pastato liko sveiki, nesudegė ir apie 60 tonų čia sukrauto šieno.
Naktį keturkojai fermos gyventojai praleido lauke. Kaip tyčia, naktį ėmė šalti, pasnigo. Tačiau pirmadienį karvės ir veršeliai vėl buvo suvaryti į nesudegusią fermos dalį. K.Jucius tikisi, kad per porą dienų pavyks bent laikinai uždengti nudegusią fermos dalį, kad banda būtų apsaugota nuo skersvėjų.
Ūkininkas džiaugiasi, kad nelaimėje sulaukė vietos žmonių pagalbos. Ir pirmadienį gaisravietėje darbavosi būrelis vyrų ir vaikinų, ardydami sudegusias konstrukcijas. Tarp jų – net keli Vabalninko žemės ūkio mokyklos moksleiviai, atsiprašę iš pamokų, kad galėtų padėti kaimynui.
Kol kas karvėms melžti ūkininkas vietoj sudegusios stacionarios melžimo aikštelės ėmė naudoti kilnojamąją, kuri vasarą būna išvežama į ganyklas, taip pat susitarė, kad pieną iškart išveš supirkėjams, nes neliko šaldytuvo. „Nėra taip baisu, kaip iš pradžių atrodė“, – sako vyriškis. Tiesa, jo žmonai, išgirdusiai apie gaisrą fermoje, sušlubavo sveikata, ji išvežta į ligoninę.
Gaisro padarytus nuostolius savininkas vertina maždaug 30 tūkst. litų. Ūkininkas fermos ir joje buvusio turto nebuvo apdraudęs.
Gaisro židinys – toje fermos dalyje, kur buvo sumontuota melžimo aikštelė, pieno šaldytuvas ir kita įranga. K.Jucius spėja, kad gaisras galėjo kilti dėl kokios nors žiežirbos, patekusios iš malkomis kūrenamos krosnelės. Ja nakčiai buvo šildomos patalpos, kuriose įrengti vandentiekio vamzdynai, kad jie neužšaltų.
