Kas paskatino vaikiną lemtingam žingsniui? Ar tiesa, kad artimieji ketino jį priverstinai gydyti nuo homoseksualumo? Kokias dar šiurpias detales slepia ši Lietuvos kaimo istorija?
Prabilo apie lytinę pakraipą
Homoseksualus režisierius Romas Zabarauskas socialiniame tinkle paskelbė, kad jaunuolis nusižudė dėl savo lytinės orientacijos.
Pateikiame jo mintis iš socialinio tinklo: „Pernai kovo 15 dieną man parašė septyniolikmetis ... „Sveikas, Romai, labai sunku atsiverti nepažįstamam žmogui, tačiau ką man daryti tokioje situacijoje, jei tėvai nepripažįsta mano lytinės orientacijos? Neįsivaizduoji, kaip man sunku...“
R.Zabarauskas rašo: „Sausio 7 dieną jis nusižudė. Mes susirašinėjome apie dešimt kartų. Kovo 6 dieną prakalbėjau su juo nuo 15 val. dienos iki 2 val. nakties, atkalbinėdamas jį nuo savižudybės.“
„Facebook“ supažindinau jį su keletu žmonių, pakviečiau jus palaikinti mano postą apie tai, kad būti gėjumi nėra jokios gėdos, o, atvirkščiai, smerkti tokius žmones gėdinga. Buvo sunku kalbėtis su juo, nes kartais jis ir pats save smerkė“, – pripažįsta R.Zabarauskas.
Jam ypač įsiminė žinutė: „Mane tėvai paguldys į psichiatrinę, nes aš gėjus.“
Šeštadienio rytą keliolika minučių po 10 valandos Biržų policija gavo pranešimą, kad netoli Vabalninko miestelio apvažiavimo esančiame melioracijos griovyje buvo rastas 17–mečio lavonas. Artimieji patys ieškojo ir surado nuo antradienio dingusį vaikiną.
Sausio 8 dieną buvo paskelbta paauglio paieška. Jo kūnas rastas praėjus trims dienoms. Šeimos nariai ir artimieji kelias dienas Vabalninko apylinkėse ieškojo pradingėlio.
Nors ruseno viltis rasti jį gyvą, neatmetamos buvo ir tragiškos atomazgos. Vaikinas ne kartą buvo kalbėjęs apie savižudybę.
Būti abejingam šlykštu
R.Zabarauskas kaip įmanydamas stengėsi paguosti mažo miestelio gyventoją. „Atsakiau, kad dėl to į psichiatrinę neguldoma ir jo paties tėvams greičiau pasiūlys atsigulti.
Pasakiau, kad tėvai greičiausiai meluoja, daro spaudimą, kad jam reikėtų nepasiduoti ir išlaukti. Tai buvo paskutinis mūsų pokalbis.“
Savo filmuose žmogaus tapatybės problemas nagrinėjantis režisierius mano, kad jo pašnekovas sirgo depresija arba turėjo kitų psichinių sutrikimų.
„Kaip manote, ar žmogui, turinčiam polinkį į depresiją, padeda kasdienė panieka valstybiniu ir šeimos lygmeniu? Tegul jo savižudybė mums visiems, įskaitant ir mane, išlieka kaip sąžinės priekaištas, kad nepadarėme visko ką galėjome, – rėžė R.Zabarauskas ir pridūrė. – Būti abejingam tokioje Lietuvoje, kokioje gyvename, yra tiesiog šlykštu. Atsiprašau artimųjų, kad tai viešinu, tačiau tai turi būti paviešinta dėl visų kitų.“
Į dramą jautriai reagavo žinomas vaikų ir paauglių psichiatras profesorius Dainius Pūras. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis padėkojo režisieriui R.Zabarauskui: „Romas daro tai, ką turėtų nuolat daryti politikai ir valdininkai, ypač tie, kurie atsakingi už sveikatos ir švietimo sistemas – atkakliai siekti, kad Lietuvoje neliktų gėdingo homofobijos reiškinio.
Deja, kol kas yra atvirkščiai. Politikai pataikauja homofobams ir tai brangiai kainuoja. Be jokios abejonės, prie savižudybių epidemijos prisideda ir klaiki LGBT jaunuolių padėtis Lietuvoje.“ Pažadėjo mirti iki 18-ojo gimtadienio
„Aš pats radau negyvą sūnų. Jo kišenėje buvo paliktas atsisveikinimo raštelis. Ten parašyta, kad mes nieko nekaltintume dėl tokio jo pasirinkimo.
Prieš kurį laiką jis man buvo pasakęs, kad nesulauks 18-ojo gimtadienio. Pamenu, jog parduotuvėje jis netikėtai man tai pasakė ir paprašė po mirties jį sudeginti, o pelenus išbarstyti“, – tramdydamas skausmą kalbėjo jaunuolio tėvas.
Pirminiais duomenimis, 17-metis lauke išgėrė didelę dozę vaistų.
Šalia negyvo jaunuolio mėtėsi gėrimo „Coca Cola“ buteliukas. Teismo ekspertai duos atsakymą, ar raminamųjų dozė buvo mirtina, ar vaikinas užmigęs nukrito į griovį ir nuskendo.
Vaistai buvo išrašyti vaikinui. Jis prieš kurį laiką buvo gydomas nuo depresijos Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, vėliau gavo reabilitaciją Druskininkuose.
Vyras sakė, kad jo jaunėlį sūnų pastaruosius pusantrų metų kamavo depresija. Jis jautėsi vienišas, buvo labai užsidaręs.
Rašė knygą ir kūrė keistas fotografijas
Tėvas pasakojo, kad vaikinas buvo labai kūrybinga asmenybė. Būdamas 14 metų pradėjo rašyti knygą. Vėliau susidomėjo fotografija.
Miestelio žmonės žinojo, kad vaikinas kuria keistas fotografijas. Jose neretai fotografuodavosi pats, apsinuoginęs iki pusės. Tačiau nuotraukose montažo principu būdavo įkomponuota įvairių detalių, kurios turėjo perteikti sudėtingą paties fotografo sielos būseną.
Nuotraukas vaikinas demonstravo savo „Facebook“ profilyje, įvairiuose forumuose. Jis labai laukdavo kūrybos palaikymo, ypač iš bendraamžių.
Jautėsi atstumtas bendraamžių
Tarp bendraamžių velionis neturėjo daug draugų. Jis jautėsi ignoruojamas ir dėl to labai kentėjo.
„Jis buvo labai keistas“, – sakė ne vienas vaikiną pažinojęs žmogus.
Keistas, nes kalbėjo ne tai, apie ką kalbasi jo amžiaus vaikinai. Jis troško kurti ir būti suprastas. Jausdamas, kad taip nėra, užsislėpdavo savyje. Socialinio tinklo paskyroje vaikinas nurodė, kad viena įkvepiančių asmenybių jam buvo muzikantas ir vokalistas Kurtas Cobainas, kuris gyvenimą baigė savižudybe.
Pastaruoju metu jis buvo pasirinkęs mokymąsi namuose. Pas vaikiną į namus ateidavo mokytojai, ir moksleivis atsiskaitydavo, ką išmokęs savarankiškai.
Į viską reaguodavo jautriau negu kiti
Moksleivio tėvas pasakojo, kad sūnus turėjo draugę, su kuria draugavo nuo vaikystės.
Tėvas nujautė, kad jis buvo neabejingas merginai. Tačiau ji susirado vaikiną, su kuriuo tapo pora. Jaunuolis labai kentėjo, kad nebegali kaip anksčiau draugauti su savo vaikystės drauge. Tam priešinosi jos naujas vaikinas.
„Mačiau, kaip jis kenčia, kad yra toks vienišas ir nesuprastas. Mes su žmona prieš kurį laiką išsiskyrėme, gal tai irgi jį paveikė.
Jaučiamės visi kalti, kad jis buvo nelaimingas. Liko dar vienas sūnus, kuriam dabar 22-eji. Aš pats verslo reikalais važinėju į Rusiją, turiu leidimą ten gyventi.
Kviesdavau jį važiuoti kartu, kad jis nebūtų toks vienišas. Bet jis atsisakydavo. Nupirkau jam šuniuką. Tikėjausi, kad gyvūnas praskaidrins vaiko vienatvę. Bet sūnus šuniuku pasidžiaugė gal porą dienų, paskui ir vėl įklimpo į liūdesį“, – kalbėjo tėvas.
Vyras pasakojo, kad išvykęs skambindavo, siųsdavo SMS. Per Kalėdas jis sūnų pasveikino telefono žinute iš Rusijos. „Sausio 7 dieną, antradienį, paskambinau jam apie 16 valandą. Tačiau jis neatsiliepė. Kitą dieną sužinojau, kad jis išėjo iš namų ir negrįžo“, – paskutines nerimo dienas prisiminė tėvas.
