„Kai viską išrenki iš mašinos, ką galima pasakyti? Jo kūno formą palaikė tik oda, net veidas subliuškęs“, - apie buvusį vadovą kalbėjo jo laidotuves surengęs vikaras Rimantas Rimkus.
Ši mirties priežastis neatsako į klausimą, kodėl vyras nesuvaldė automobilio. Laidotuvių dalyviai ketvirtadienį aktyviai aptarinėjo versiją, kad prie vairo kunigą ištiko infarktas.
Jie teigė kalbėję su teismo ekspertais, kurie atliko skrodimą, ir sužinoję, kad kelyje D.Tubį ištiko infarktas. Pasijutęs blogai vairuotojas ir sukėlė avariją, per kurią žuvo.
Medicinos teismo ekspertai policijai dar nepateikė oficialių išvadų, tad spręsti anksti. Pasvalio rajono komisariato viršininkas Marius Jablonskas nekomentuoja, kokius klausimus uždavė teismo medicinos ekspertams.
„Paprastai tiriamas kraujas, ar vairuotojas nebuvo išgėręs ar vartojęs narkotikų. Jei reikalingas tyrimas dėl infarkto, tai gali užtrukti iki poros mėnesių“, - aiškino su byla nesusijęs teismo medicinos ekspertas iš Valstybinės teismo medicinos tarybos.
Jo teigimu, ištyrus žuvusiojo širdį paprastai galima pamatyti įvykusio infarkto žymes. Jei organas labai sumaitotas, nustatyti sudėtingiau. „Jei infarktas labai šviežias, plika akimi gali ir nepamatyti. Kartais atliekami ir mikroskopiniai tyrimai“, - sakė ekspertas.
Buvo patyręs infarktą
Prieš pustrečių metų Biržų kleboną buvo ištikęs infarktas. Tuo metu jis gydėsi Santariškių klinikose.
„Jam buvo dėtas stentas – vamzdelis į širdies vainikinę kraujagyslę, kad ją praplėstų. Nuo to laiko kartą per mėnesį tyrėme kunigo širdies darbą“, - pasakojo dvasininko bendrosios praktikos gydytoja, biržietė Elena Šakelienė.
Paskutinį kartą širdies elektrokardiogramą kunigui gydytojai darė prieš tris savaites. „Elektrokardiograma nebuvo bloga“, - sakė E.Šakelienė. Kartą per mėnesį ji prisikviesdavo D.Tubį elektrokardiogramai ir kitiems su širdimi susijusiais tyrimais.
Medikė pati skambindavo kunigui ir primindavo, kad reikia pasitikrinti sveikatą. „Jis nuolat skubėjo pas tikinčiuosius, buvo pilna darbų. Norėjo visiems padėti, - pasakojo gydytoja. - Sakydavau, kad jis savęs nemyli. Jis net pilnai neišbuvo reabilitacijos po infarkto. Valkininkų sanatorijoje jis turėjo praleisti 24 dienas. Valkininkuose jis pabuvo gal dvi savaites. Kardiologų prižiūrimi pacientai po infarkto turi būti stebimi, po truputį pasivaikščioti, treniruotis, jiems nuolat daromi tyrimai, su žmogumi dirba psichologai.“
Velionio gydytoja pasakojo, kad greitai po infarkto kunigas vėl sėdo prie vairo. „Jam labai patiko vairavimas. Jis atsisėsdavo, nusiramindavo, grožėdavosi gamta, kai važiuodavo“, - prisiminė biržietė.
Su dvasininku ne kartą važiavusios moters teigimu, jis nemėgdavo greičio. „Vairuodavo labai iš lėto, atsargiai, be pykčio. Jei pėstysis eidavo, jis kalbėdavo su juo: „Ramiai, praeikit.“ Niekada neišvystydavo greičio. Manau, kad žmogui buvo negerai prieš avariją ir pedalas pats nusispaudė. Man neįtikinama, kad jis važiuotų tokiu greičiu“, - tikino parapijietė.
Po avarijos dvasininko automobilio spidometras rodė 200 km/val. Specialistų teigimu, smūgis galėjo iškreipti spidometro duomenis, todėl tvirtinti, kad Biržų klebonas lėkė 200 km/val. greičiu kol kas negalima.
