Baigęs pradėjo kurti skulptūras - iš pradžių iš medžio, vėliau iš metalo ir akmens. Daugiausia V.Vildžiūno skulptūrų galima pamatyti Vilniuje: Salomėja Nėris, Barbora, Laurynas Stuoka-Gucevičius, Lietuviška baladė.
Anykščiuose stovi skulptūra Kristui Nazariečiui, Druskininkuose - Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Taip pat jo skulptūrų yra Kaune, Jonavoje, Kelmėje, Palangoje.
Skulptorius sukūrė daug antkapinių paminklų Rasų kapinėse - Petrui Vaičiūnui, Kaziui Borutai, Vincui Mykolaičiui-Putinui.
Pernai skulptoriui V.Vildžiūnui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą.
Namuose - ir parodos, ir performansai
Vildžiūnų šeimos namuose Vilniaus Jeruzalės rajone sovietmečiu rinkdavosi įvairių kartų menininkai, diskutuodavo ne tik meno, bet ir politikos bei Lietuvos istorijos temomis, vyko neoficialios parodos ir performansai.
Skulptorius, fotografas, visuomenės veikėjas V.Vildžiūnas gimė Dabužiuose (Anykščių r.), baigė Anykščių mokyklą, vėliau studijavo tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Buvo žinomo skulptoriaus J.Mikėno mokinys.
Prieš pat diplominių darbų gynimą iš paskutinio kurso V.Vildžiūnas buvo pašalintas už dalyvavimą pasipriešinimo judėjime.
Dailininko diplomą J.Mikėno dėka gavo tik po trejų metų. Nuo 1957 m. dalyvavo parodose. „Per V.Vildžiūno asmenybę ir kūrybą galima būtų papasakoti beveik visą XX amžiaus lietuvių skulptūros istoriją. Jam pačiam įtakos turėjo lietuvių liaudies skulptūra, vėliau – dėstęs skulptorius J.Mikėnas ir bendraminčiai amžininkai Teodoras Kazimieras Valaitis, Alfonsas Ambraziūnas.
Brandžiausi šio skulptoriaus kūrybos metai prabėgo Jeruzalėje, kurioje buvo sukurti charakteringiausi kūriniai. Čia brendo anuomet jaunesnioji skulptorių karta – Mindaugas Navakas, Stanislovas Kuzma, Petras Mazūras.
V.Vildžiūnas – netikėtai išėjęs ištisos epochos ženklas. Jo darbai ir atminimas ilgai bus reikšmingi visai Lietuvos kultūrai“, – rašo dailėtyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė. Unikalus talentas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl vieno iškiliausių šalies menininkų, skulptoriaus V.Vildžiūno mirties.
„Kūrybingas ir drąsus, turėjęs unikalų talentą pajusti medį, akmenį, metalą, V.Vildžiūnas nuo jaunystės metų savo skulptūrose įskeldavo Laivės ir Nepriklausomybės viltį. Sudėtingomis sovietmečio sąlygomis kūręs menininkas visai tautai primindavo, kad Lietuvos istorija nenutrūko. Jo namuose nuolat burdavosi menininkai ir intelektualai, iš kurių lūpų ir širdžių sklindantis Laisvės troškimas padrąsindavo ir kitus", - sakoma užuojautoje.
Šalies vadovės teigimu, skulptorius buvo ištikimas savo valstybės pilietis, iki paskutinių dienų aktyviai dalyvavęs Lietuvos kūrime, savo laikysena, kruopščiu ir sąžiningu darbu įkvėpęs ne vieną menininkų kartą.
Atsisveikinimas su dailininku – 2013 m. lapkričio 1 d. nuo 11 val. iki 12 val. prie Jeruzalės bažnyčios, šventoriuje. Šv.mišios už mirusį dailininką Jeruzalės bažnyčioje bus aukojamos 12 val. Laidotuvės vyks 2013 m. lapkričio 1 d. po šv.mišių Vilniaus Jeruzalės kapinėse. Artimieji prašo velioniui pagerbti nenešti vainikų, krepšelių ir puokščių, o verčiau kad ir kuklią sumą paaukoti neįgyvendintai skulptoriaus svajonei - padovanoti Lietuvai jo naujausią kūrinį „Ramybės karalius“. Aukas prašoma pervesti VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės meno centras“, a/s LT187044060001023124.
