Per trylikamečio našlaičio laidotuves – kalbos apie negyjančias sielos žaizdas

„Į žemę atguls tik Karolio kūnas, dvasinis ryšys su juo pažinojusiais ir mylėjusiais žmonėmis išliks amžiams“, – per mišias sakė kunigas R.Budrevičius.

Ir Karolio mirtis, ir atsisveikinimas su juo stipriai sukrėtė globos namų bendruomenę.

Visiems buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad baltame karste gulintis smulkaus sudėjimo simpatiškas berniukas iškeliavo amžinybėn.

Lrytas.lt savaitgalį pranešė apie kraupią tragediją katalikiškuose vaikų globos namuose. Kai juose praėjusio penktadienio popietę lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, prie pat globos namų esančio miškelio krūmynuose buvo rastas nusižudęs trylikametis.

Šioje globos įstaigoje, kurios steigėjos funkcijas atlieka Vilkaviškio vyskupijos kurija, Karolis gyveno ketverius metus.

Vaikas į Avikilus buvo atvežtas iš Kazlų Rūdos savivaldybės, kurioje gyveno jo girtaujanti motina.

Jos ir sūnaus bendravimas nenutrūko ir po to, kai Karolis apsigyveno globos namuose. Vaikas pas motiną viešėdavo per atostogas.

Prieš kelerius metus Karolį ištiko tragedija – jo akivaizdoje motina nuskendo.

Vaiko teisių apsaugos pareigūnai teigė, kad po šios nelaimės vaiko elgesys vis blogėjo. „Nelengvo būdo Karolis buvo labai judrus, dažnai agresyvokas, bendraudamas su mokytojais nesirinkdavo žodžių.

Po motinos žūties, kuri berniuko sieloje paliko gilią ir negyjančią žaizdą, kiti artimieji nepasiimdavo jo per atostogas.

Kaimo mokyklos, kurioje mokėsi berniukas, pedagogai, neradę bendros kalbos su Karoliu, praėjusių mokslo metų pabaigoje globėją – vaikų namus – įpareigojo trylikametį perkelti į kitą mokymo įstaigą. Marijampolėje berniukas mokyklą lankė vos kelias šio rugsėjo dienas“, – pasakojo vaiko teisių apsaugos specialistai.

Pažeistos psichikos vaiku globos namuose buvo rūpinamasi. Karolis gėrė gydytojo jam skirtus vaistus, kurie, kaip paaiškėjo šiomis dienomis, nepadėjo išgyti.

Po praėjusį penktadienį įvykusios nelaimės Marijampolės policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl privedimo prie savižudybės.

„Kol kas laukiame teismo medicinos specialisto išvados, ar ant kūno nebuvo smurto žymių, psichiatro išvadų apie vaiko būklę ir gertus vaistus.

Apklausiame visus, kurie apie šį įvykį ką nors žino“, – sakė lrytas.lt Marijampolės prokurorai.

Ketvirtadienį į Avikilus iš sostinės turėtų atvykti komisija, kuri tirs nelaimės aplinkybes ir personalo darbą.

Nuo penktadienio globos namų bendruomenei yra teikiama psichologinė pagalba, su vaikais ir suaugusiaisiais kalbamasi, kaip išgyventi skaudžią netektį.

Policijos pareigūnai nekomentuoja, ar pavyko bent kiek išsiaiškinti tragedijos priežastis.

Globos namų darbuotojai apsiribojo trumpu oficialiu pranešimu apie nelaimę.

Tačiau paaugliško amžiaus globotiniams, matyt, per sunku savyje nešioti skaudžias mintis, jie nori bendrauti ir būti išgirsti.

Kai „Lietuvos ryto“ korespondentai sekmadienį lankėsi Avikiluose, didžioji dauguma globos namų bendruomenės dalyvavo mišiose viename iš namelių.

Keli paaugliai lakstė teritorijoje ir iš tolo smalsiai stebėjo, ką veikia atvykę korespondentai, o išdrįsę prisiartinti ėmė neklausinėjami pasakoti apie paskutinę Karolio gyvenimo popietę.

Jie kalbėjo, kad trylikametis stipriai apsižodžiavo su dviem darbuotojomis, su kuriomis ir anksčiau esą konfliktuodavo. „Karolis jas iškeikė, paskui nubėgo į miškelį ir pasikorė. Nesuprantu, kodėl jis taip padarė, – pasakojo vienas paauglys. Ramus jo balsas dvelkė giliu liūdesiu. – Neišvažiuokite, pabūkite dar.“

Prieš 16 metų plyname Avikilų kaimo lauke netoli Marijampolės vienas po kito ėmė dygti spalvingi namai. Vienuolikoje pastatų apsigyveno našlaičių šeimynos. Kiekviename namelyje įsikūrė po 8–9 vaikus, kuriais rūpinasi socialinė darbuotoja ir jos padėjėja, vadinamos mama ir teta.

Be tėvų globos likusiems vaikams buvo sukurta namų aplinka.

Kadaise tuščiame lauke pasodinti medeliai jau gerokai ūgtelėjo, prie namelių žydi gėlynai, yra sodai, daržai ir didžiulis šiltnamis.

Vaikštant tvarkingomis asfaltuotomis gatvelėmis susidaro įspūdis, kad  esi pavyzdingai prižiūrimame privačių namų kaimelyje.

Tokio kaimelio, kuriame prieglobstį rastų našlaičiai, idėja daugiau nei prieš 20 metų kilo monsinjorui Vytautui Kazlauskui, daugelį metų dirbusiam Italijoje lietuviškų Vatikano radijo laidų vedėju.

Grįžęs į Lietuvą monsinjoras su seserimis Avikilų kaime išlikusią tėvų sodybą ir žemę nusprendė padovanoti būsimiems Marijampolės Vaiko tėviškės namams.

Siekdamas įgyvendinti vaikų globos namų idėją monsinjoras kreipėsi pagalbos į Lietuvos ir kitų šalių žmones.

Rėmėjų atsirado ne tik savame krašte, bet ir JAV, Kanadoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje bei Lenkijoje.

1997-ųjų birželį įvyko globos namų kaimelio atidarymo iškilmės, kuriose dalyvavo ir tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas.