„Baisi tragedija. Nenoriu kaltinti savo gerų bičiulių, renginio organizatorių, nors jie galbūt padarė ne viską užtikrinant saugumą.
Baisiausia, kad „nuliniu“ ekipažu važiavę sportininkai turbūt pasidavė varžybų aistrai, nors to jokiu būdu neturėjo daryti“, - sakė ralistas, Lietuvos naftos produktų įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
Šeštadienį trečiajame greičio ruože, esančiame Molėtų rajone, po nesėkmingo šuolio per tramplyną Arūno Majausko ir Luko Pečeliūno ekipažas nesuvaldė automobilio, šis rėžėsi į žiūrovų būrelį ir partrenkė moterį. 33 metų žiūrovė nuo patirtų sužalojimų mirė.
Neoficialiomis žiniomis, žuvusioji K. M. buvo vieno automobilių sportininko žmona.
Nelaimės metu buvo sužaloti ir abu sportininkai, šeštadienį jie paguldyti į Lazdynų ligoninę. A. Majauskui lūžo stuburas, L. Pečeliūnas atsipirko lengvesne trauma. Jie važiavo „Subaru Impreza Sti“ automobiliu.
Manoma, jog jie viršijo „nulinio“ ekipažo važiavimui leistiną greitį, todėl lemtingu metu nesuvaldė automobilio.
Lenktynėse dalyvavęs L. Vosylius portalui lrytas.lt paaiškino pagrindines „nulinio“ ekipažo užduotis ir taisykles.
„Nulinis“ ekipažas važiuoja ne laikui ir ne rezultatui. Jo užduotis yra trasos saugumo išbandymas. „Nulinio“ automobilio ne tik avarija, bet ir gedimai yra negalimi. Taip neturi būti. O jeigu toks ekipažas įsijaučia į varžybų dalyvio vaidmenį, nelaimės rizika tampa didelė“, - teigė L. Vosylius.
Lenktynininkus nustebino, kad varžybų dalyviams išbandant trasas reikiamoje vietoje nestovėjo teisėjai, kuri privalėjo ten būti. Pagal taisykles, varžybų dalyviai privalo du kartus pasirašyti kortelėje, kad susipažino su lenktynių trasa.
Užkliuvo ir daugiau organizacinių nesklandumų. Prie degalų užpildymo punkto buvo mažai vietos, vienu metu susigrūdo krūva automobilių. Tai – saugumo reikalavimų pažeidimas, nes būtų užtekę kibirkšties, ir visa eilė mašinų su žmonėmis viduje būtų virtę ugnies žiedu.
„Prie degalinės buvo siaubinga netvarka, grūstis. Apskritai, mane šokiravo lenktynių organizatorių požiūris po tragedijos – esą jiems trūko žmonių, pati žiūrovė elgėsi neatsargiai.
Esą įvyko nemalonus atsitikimas ir varžybos tęsiamos toliau. Įvyko ne nemalonumas, o baisi tragedija, žuvo žmogus“, - kritiškai kalbėjo pavardės prašęs neskelbti lenktynininkas.
Ralio dalyvis L. Vosylius vis tik labiausiai linkęs pabrėžti „nulinio“ ekipažo atsakomybę.
„Po tragedijos su kolegomis kalbėjome, jog „nulinukų“ automobiliuose neturėtų būti saugos lankų, saugos priemonė būtų tik šalmai. Gal tada jiems nekiltų pagunda pasijausti varžybininkais ir viršyti greitį“, - svarstė L. Vosylius.
Jis lenktynių organizatorius ragino ateityje imti pavyzdį iš užsienio – ten apie artėjantį automobilį žiūrovus perspėja teisėjo švilpukas. Lemtingoje trečiojoje greičio trasoje žiūrovai teigė negirdėję jokio švilpuko.
Įvykį mačiusių lenktynininkų liudijimu, K. M taip pat buvo pasirinkusi netinkamą, nesaugią vietą varžyboms stebėti.
Mirtis šeštadienį Molėtų rajone – ne pirmoji skaudi nelaimė Lietuvos ralio istorijoje, kai nukentėjo žiūrovai.
2005 m. Lietuvos ralio čempionato metu Tomo Baltramiejūno automobilis tapo nevaldomas, rėžėsi į žiūrovų minią. Nukentėjo 6 žmonės, vienas jų žuvo.
