Telefonas – be jokios naudos
Kai Biržų rajone, Pabiržės seniūnijos Padaičių kaime, gyvenančių kurčnebylių 28 metų Sandros Mickūnaitės ir aštuoneriais metais vyresnio jos gyvenimo draugo Dainiaus Jakšto sodyboje kilo pragariškas gaisras, vyras rankoje laikė telefoną, tačiau jo pagalbos šauksmas paskendo tyruose. Vyras sugebėjo tik draugui išsiųsti trumpąją žinutę, kad iškviestų gelbėtojus.
Nors mums bendrauti padėjo gestų kalbą mokantis ir kartu su jais gyvenantis padegėlių šeimos draugas Kęstutis, tačiau pastebėjau, kad tuomet, kai lūpos tyli, prabyla akys. Iš pradžių jose įžvelgiau baimę ir nepasitikėjimą, o vėliau – viltį ir nuoširdumą.
Jauna šeima nepraranda vilties, kad kada nors jiems vėl pavyks turėti nuosavus namus.
Paklausus, ar iš turėto turto dar kas nors yra likę, Dainius šypsodamasis Kęstučiui rodo, kad ugnis nesugadino trijų neseniai pakeistų plastikinių namo langų. Sveikas stovi ir kaminas.
Visa kita, jei nespėjo suryti ugnis, buvo sulieta vandeniu. Karštis išlydė motorinius dviračius, sunaikino antrame namo aukšte sudėtą naują patalynę, vaikų drabužius, žaislus.
Iš įpročio rakina duris
Į gaisravietę nuvykome Pabiržės seniūnės Vitos Zurbaitės vairuojamu visureigiu. Lengvuoju automobiliu neįmanoma įveikti pažliugusio lauko keliuko. Jame klimpo ir tramdyti liepsnų važiavusi ugniagesių technika.
Ugnies suniokotos sodybos vaizdas gana graudus, visoje sodyboje styro tik nuodėgulių krūvos. Nors gyvenamasis namas be stogo ir kai kurių langų, šeimininkai iš įpročio rakina pastato lauko duris.
„Panevėžio rytas“ jau rašė apie šeimos sodyboje praūžusį gaisrą. Kol šeimininkai svečiavosi pas tėvus, kieme pradėjo liepsnoti sausa žolė. Spėjama, kad kažkas praeidamas numetė nuorūką.
Šeimininkai grįžę namo, kai gaisras dar tik pradėjo šėlti. Tačiau pučiant stipriam vėjui ugnis pradėjo ryti visus sodyboje buvusius statinius. Iš jų liko tik mūrinės sienos.
Šeimininkas, negalėdamas prisišaukti pagalbos, plikomis rankomis bandė galynėtis su viską naikinančia ugnimi, tad apsinuodijo dūmais.
Nusipirkęs namą dairėsi žmonos
D. Jakštui Pabiržės apylinkės – gimtasis kraštas. Jo gyvenimo bei likimo draugė Sandra yra tikra kaunietė. Laikinojoje sostinėje pora prieš 6 metus ir susipažino. Paklausus, kas juos atviliojo į atokų Biržų rajono vienkiemį, abu šypsosi ir rodo į krūtinę: „Suprask, kalta meilė.“
Kęstutis paaiškina, kad Dainiaus ir Sandros pažinties istorija gana paprasta. Mergina dirbo plastiko maišelius štampuojančioje įmonėje, ten įsidarbino ir biržietis. Į girdinčiųjų kolektyvą dirbti atėjusiam vaikinui iš pirmo žvilgsnio į akį krito jo likimo draugė.
Biržietis, prieš išvažiuodamas į didmiestį, iš banko buvo pasiėmęs paskolą ir netoli tėvų namų nusipirkęs seną sodybą. Susiburkavusi pora grįžti į Biržų kraštą neskubėjo. Norėjo užsidirbti pinigų namo remontui, baldams ir kitiems būtiniausiems daiktams.
Vaikai paveldėjo tėvų negalią
O kai abu įsikūrė savo namuose Padaičių kaime, į juos pradėjo belstis ir gandrai. Biržiečiai augina 5 metų sūnų Luką bei greitai antrojo gimtadienio sulauksiančią dukrą Auksę.
Kalbant apie vaikus Sandra kiek parausta ir parodo į pilvą. Tėvai džiaugiasi, kad lapkritį jų šeima vėl pagausės. Abi poros atžalos paveldėjo tėvų negalią, nors buvo vilties, kad mergaitei neteks gyventi tylos pasaulyje.
Dainiaus tėvai bei jaunesnis brolis yra kurčnebyliai. Vyras sugeba kai kuriuos žodžius išskaityti iš lūpų. Sandrai perprasti girdinčiųjų kalbą sekasi sunkiau. Vienturtę dukrą užauginę jos tėvai yra sveiki.
Kurčnebyliams daug mokslų krimsti neteko. Dainius rodo, kad yra baigęs tik 4 klases. Vyras mokėsi Vilniaus kurčiųjų ir silpnaregių mokykloje, kai prasidėjo Atgimimas. Tėvai, baimindamiesi dėl sūnaus saugumo, vaiką parsivežė į namus. Sandra, gyvendama mieste, baigė 10 klasių ir pradėjo dirbti.
Draugas – vietoj vertėjo
Jauna pora viliasi, kad atsiras geradarių žmonių, kurie padės jiems vėl atsistoti ant kojų.
Gyventi prisiglaudus vyro tėvų namuose jiems per ankšta. Šiuo metu nedideliame name glaudžiasi 8 žmonės: Dainiaus 4 asmenų šeima, jo tėvai, brolis ir bendrauti su aplinkiniais padedantis Kęstutis. Be vertėjo paslaugų nei D.Jakšto šeima, nei jo tėvai negali išsiversti. Užsisakyti malkų, bendrauti su medikais, seniūnijos darbuotojais be Kęstučio pagalbos neįmanoma.
Žiūrėdami maldaujamu žvilgsniu padegėliai vertėjui aiškina, kad jei kas galėtų sušelpti statybinėmis medžiagomis, tai vyras pats pultų namą remontuoti. Dainiui reikėtų tik stogdengio pagalbos.
Keltis gyventi į kitą Biržų rajono seniūniją padegėliai nenori. Jie baiminasi, kad naujoje vietoje bus sunku pritapti.
Purtosi nereikalingos naštos
„Nors Dainius fiziškai yra stiprus vyras, tačiau negalia jam trukdo susirasti darbą. Amato jis neturi, o ūkininkai nenori prasidėti su samdiniu, su kuriuo negalės susikalbėti. Šeima gyvena iš neįgalumo pašalpų. Be to, jie dar ketverius metus kiekvieną mėnesį turės mokėti po 150 litų bankui, kol padengs sodybai pirkti pasiimtą paskolą“, – sakė Kęstutis.
Seniūnė V. Zurbaitė pasakojo, kad šeima stengiasi gyventi savarankiškai ir dažnai nevarsto seniūnijos durų. Ir socialiniams darbuotojams netenka pas juos važinėti.
„Po gaisro žmonės siūlė jiems padovanoti naują patalynę, tačiau padegėliai jos atsisakė. Dainius aiškino, kad tėvų namuose patalynės jiems užtenka. Seniūnijos darbuotojams tik kartą teko padėti jaunai šeimai, kai reikėjo sutvarkyti sodybos pirkimo dokumentus“, – teigė Pabiržės seniūnijos vadovė.
Padegėliai paprašė seniūnės V. Zurbaitės priimti jiems skirtą paramą. Dainius išgyvena, kad su geradariais jam vargiai pavyks susikalbėti, o ir negalės tinkamai padėkoti.
Pagalbos centras sukruto
Telefonu kalbinta bendrojo pagalbos centro specialistė Jolanta Šešelgienė prisipažino, kad šiuo metu centro darbuotojai negali priimti trumpųjų žinučių su pagalbos prašymais, jiems reikia skambinti. O kaip skambinti nebyliesiems?
„Šiuo metu sudaryta darbo grupė, kuri bendradarbiauja su kurčnebylių atstovais ir sprendžia problemą. Pirmiausia reikia aptarti, kaip bus prašoma pagalbos: skambučiu ar trumpąja žinute. Svarstome, jog neįgalieji galės užregistruoti centre savo telefono numerį, prie kurio bus nurodyta skambinančiojo gyvenamoji vieta. Tuo adresu ir siųsime pagalbą“, – tvirtino J. Šešelgienė.
Tačiau specialistė kol kas negalėjo paaiškinti, kaip bendrojo pagalbos centro darbuotojai sužinos, kurios pagalbos – policijos, ugniagesių ar medikų prireikė skambinusiajam.
Pabiržės seniūnės V. Zurbaitės telefono numeris: 8 682 53 992.
Pabiržės bendruomenės banko sąskaitos numeris: SEB bankas LT297044060007684304.
