Pareigūnų duomenimis, K. Sendzikas rastas už maždaug 8 kilometrų nuo vietos, kurioje buvo užpultas ir sumuštas dviejų recidyvistų.
Tačiau kol kas dar neaišku, ar nusikaltėliai bus teisiami už nužudymą, ar tik dėl plėšimo, ir sulauks gerokai švelnesnių bausmių. Negyvo vaikino tapatybę dar turi patvirtinti ekspertai.
Vyko masinės paieškos
Į žiemą dingusio 25 metų K. Sendzino paieškas buvo įsitraukę lentvariškiai ir kitų miestų gyventojai. Žmonės pražuvėlio ieškojo Lentvario geležinkelio stoties prieigose ir kelių kilometrų spinduliu aplink.
Sūnaus paieškoje dalyvavo ir Angelė Sendzikienė su vyru Petru Sendziku. Moteris buvo įsitikinusi, kad nusikaltėliai neprisipažįsta, nors užmušė jos sūnų ir paslėpė kūną.
Daug kartų už plėšimus ir kitus nusikaltimus teisti du lentvariečiai prisipažino policijai gruodžio 15-osios vakarą žiauriai sumušę prie geležinkelio stoties sutiktą Kauno technologijos universiteto studentą ir atėmę iš jo nešiojamą kompiuterį, banko kortelę.
Užpuolikai tvirtina apie 22 valandą palikę K. Sendziką gulintį ant žemės ir nuėję savais keliais. Anot įtariamųjų, nuo smūgių studentas negalėjo mirti.
Išsireikalavo degtinės ir pritalžė
K. Sendzikas vyko pas draugę, gyvenančią maždaug 5 kilometrai nuo Lentvario, bet išlipęs iš traukinio šio miesto geležinkelio stotyje pavėlavo į paskutinį autobusą.
Netoli prekybos centro „Maxima” prie K. Sendziko prikibo du nepažįstami vyrai.
Vildamasis, kad užpuolikai jį paleis, kai gaus svaigalų, K. Sendzikas nupirko jiems degtinės.
Bet užpuolikai neatlyžo. Išėjus iš parduotuvės į nuošalią aikštelę šalia apleistų pastatų, jie ėmė mušti vaikiną.
Egzekucija, anot pačių įtariamųjų, truko apie 15 minučių.
Budeliai kartais nustodavo daužyti ant sniego gulinčią auką, bet netrukus smūgiai vėl pasipildavo.
K. Sendzikas bandė bėgti, bet prisiviję plėšikai jį čia pat pargriaudavo ir toliau tarsi mėgaudamiesi daužydavo.
