Palaikyti L. Grikšo artimuosius sunkią minutę susirinko J. Balčikonio gimnazijos pedagogai bei gimnazistai, „Vikondos“ koncerno, kuriam vadovauja mirusiojo tėvas Linas Grikšas, darbuotojai, Panevėžio bendrovėje „Amilina“dirbančios vaikino motinos Daivos bendradarbiai.
Paskui katafalką, vežantį urną, nusidriekė didžiulė lengvųjų automobilių ir kelių autobusų kolona.
„Tėveliams nors tokia paguoda, kad pavyko Luko kūną surasti – bent kapo kauburėlį turės. Tačiau ar kada paaiškės, kas iš tikrųjų įvyko tą naktį, kai jis dingo?“, – kalbėjo ne vienas laidotuvių dalyvis.
Mama nebesulaukė
Gruodžio 14-ąją maždaug pusšimtis J. Balčikonio gimnazijos abiturientų dalyvavo uždarame vakarėlyje, surengtame pobūvių salėje Tulpių gatvėje. Iš jo L. Grikšas išvažiavo jau po 1 val. nakties. Jį bei du jaunuolius iš paralelinių klasių parvežti namo atvažiavo vieno jų giminaitis.
Vaikinai su L. Grikšu atsisveikino Klaipėdos gatvėje esančioje automatinėje „Neste“ degalinėje. Nuo tos vietos iki jaunuolio namų Kniaudiškių gatvėje – vos keli šimtai metrų.
Tačiau į namus jaunuolis taip ir nebegrįžo. Praėjus maždaug 20-30 min. po to, kai jis išsiskyrė su draugais, vaikinas savo mobiliuoju telefonu kalbėjosi su savo motina. Jai sūnus pažadėjo, kad grįš po 10 min. Kai nesulaukusi jo pareinant moteris po 15 min. paskambino, sūnaus telefonas buvo išjungtas.
Sunerimusi gimnazisto motina šeštadienį kreipėsi į policiją, pareigūnai paskelbė L. Grikšo paiešką. Nuo pat šeštadienio ryto į dingusiojo paieškas įsitraukė ir jo draugai, bendramoksliai: jie apie bičiulio dingimą paskelbė socialiniuose tinkluose, susibūrę savaitgalį ėmė ieškoti kokių nors pėdsakų mikrorajone, kur jis dingo, visame mieste iškabino plakatus, prašančius atsiliepti ką nors žinančius apie šį įvykį.
Pasak L. Grikšą pažinojusių žmonių, tai buvo disciplinuotas, tvarkingas jaunuolis, kuris savo šeimos nebūtų laikęs nežinioje, jei būtų kur po vakarėlio užsibuvęs. Todėl iškart po vaikino dingimo artimieji ir draugai išsigando, kad įvyko nelaimė.
Buvo neatmetama versija, kad gimnazistas gali būti pagrobtas siekiant pareikalauti išpirkos ar pakenkti jo tėvui – koncerno „Vikonda“ generaliniam direktoriui Linui Grikšui. Vaikino tėvai išsiskyrę, jis Kniaudiškių gatvės bute gyveno su motina.
Ieškojo moksleiviai ir tėvų bendradarbiai
L. Grikšo intensyviai buvo ieškoma šešias dienas. Dirbo keli kinologai su tarnybiniais šunimis, Panevėžio kultūros ir poilsio parke pusnis lazdomis badė maždaug pusšimtis policijos pareigūnų. Ieškotojams labiausiai trukdė blogos oro sąlygos – beveik visas dienas nuo L. Grikšo dingimo nakties Panevėžyje snigo, žemę dengė vis storesnis sniego sluoksnis.
Ypač daug žmonių į dingusiojo paieškas įsitraukė ketvirtadienį. Ieškoti paslaptingai pradingusio „Vikondos“ koncerno vadovo sūnaus į Panevėžį atvažiavo didelis būrys koncerno darbuotojų. Panevėžyje veikiančios bendrovės „Amilina“, kurioje vienai laboratorijų vadovauja dingusiojo motina, kolektyvas taip pat neliko nuošalyje – ketvirtadienį į paieškas susiruošė apie 80 moters bendradarbių. Specialiai šioms paieškoms „Amilinos“ meistrai pagamino lazdų.
Kartu su L. Grikšos tėvų bendradarbiais jo ieškoti susirinko ir didelis būrys J. Balčikonio gimnazijos abiturientų. Jie paieškose turėjo pagelbėti Panevėžio gerai nepažįstantiems „Vikondos“ darbuotojams.
Kniaudiškių gatvėje, netoli L. Grikšos namų, ketvirtadienio rytą susirinkę maždaug 200 žmonių susiskirstė mažesnėmis grupelėmis, jiems buvo išdalinti žemėlapiai, kuriuose pažymėta, kokią teritoriją jie turi išžvalgyti. Paieškose dalyvavo ir dingusiojo tėvas L. Grikšas.
Žmonės kruopščiai išžvalgė aplinkinius mikrorajonus – dairėsi po daugiabučių balkonais, atidarinėjo kanalizacijos šulinius, išvaikščiojo netoli Kniaudiškių gatvės esančias sodų bendrijas.
Panevėžietį sudomino properša
Dar vykstant paieškoms, Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai iš Nevėžio upės šalia Panevėžio kultūros ir poilsio parko, išpjovę eketę, ištraukė L. Grikšos kūną.
Šioje nuošalioje upės vietoje ties Panevėžio miškų urėdijos teritorija ieškoti dingusio gimnazisto paiešką atliekantys pareigūnai sumanė neatsitiktinai.
Policiją sudomino vieno vyresnio amžiaus panevėžiečio pasakojimas. Vyriškis savo pažįstamam pareigūnui papasakojo dar praėjusio šeštadienio dieną (t.y. praėjus maždaug pusei paros po L. Grikšo dingimo), vaikščiodamas Nevėžio pakrante, už kelių metrų nuo kranto upės lede pastebėjęs neįprastą properšą. Panevėžiečiui pasirodė, kad ten galėjo kas įlūžti.
Nors tą vietą vyriškis mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo, tačiau niekam apie kilusius įtarimus nepasakojo. Tik ketvirtadienį, išgirdęs, kad dingusio L. Grikšo ieškoma ir šalia Nevėžio esančiame Kultūros ir poilsio parke, panevėžietis nusprendė pasidalinti kilusiais įtarimais su pažįstamu pareigūnu, o šis pranešė kolegoms iš Asmenų paieškos poskyrio.
Pagal prastos būklės nuotrauką pareigūnai identifikavo vietą, kur panevėžietis matė properšą ir pasitelkę narus prieš vidurdienį pradėjo paieškas. Maždaug 4 metrų atstumu nuo kranto išpjovę ledą, ugniagesiai surado L. Grikšo kūną. Narams dirbant ledas toje upės vietoje nebuvo tvirtas, užšalęs keliais sluoksniais, tarp kurių – vanduo.
Ekspertizėms išvežė į Vilnių
L. Grikšo kūną atpažino jo artimieji. Tą pačią dieną surengtos spaudos konferencijos metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas pranešė, kad pirminės apžiūros metu ant mirusiojo kūno smurto žymių nerasta. Vaikinas buvo tvarkingais rūbais, kišenėje buvo ir jo mobiliojo ryšio telefonas, visi turėti pinigai – 80 litų.
Pasak R. Bobino, kol kas pagrindine laikoma versija, kad jaunuolis tapo nelaimingo atsitikimo auka, nes duomenų, kad būtų įvykdytas nusikaltimas, šiuo metu nėra.
Vis dėl to tiriamos visos įmanomos versijos – nuo savižudybės iki žmogžudystės.
R. Bobinas patvirtino, kad net kelias dienas ieškoti dingusiojo Kultūros ir poilsio parko teritorijoje pareigūnai ėmėsi neatsitiktinai. Pagal mobiliojo ryšio operatorių duomenis, būtent šioje vietoje veikė L. Grikšo mobiliojo ryšio telefonas prieš išsijungdamas.
Neoficialiomis lrytas.lt gautomis žiniomis, L. Grikšo kūnas buvo išvežtas į Vilnių, kur atliktos visos būtinos teismo medicinos ekspertizės. Ekspertams baigus tyrimus, jaunuolio kūnas buvo kremuotas.
Svarsto įvairias versijas
L. Grikšo klasės auklėtojas, kūno kultūros mokytojas Algimantas Brazdžiūnas lrytas.lt sakė, kad L. Grikšas buvo geras, ramus vaikas, niekada neišsišokstantis, nesipuikuodavęs prieš draugus. Beveik niekas gimnazijoje nežinojo, kad jo tėvas – didžiulio koncerno vadovas.
Pasak A. Brazdžiūno, nors policija neatmeta savižudybės versijos, jis ir vaikino draugai ją laiko neįtikėtina.
„Jis neturėjo jokių bėdų. Visada buvo patenkintas, visada su šypsena. Panelės jis neturėjo, tai ir nelaimingos meilės reikalai atkrenta“, – lrytas.lt pasakojo žuvusio gimnazisto klasės draugas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
Prieš penktadienio vakare prasidėjusį vakarėlį L. Grikšas su draugais dar dalyvavo gimnazijos lygos krepšinio varžybose. „Tiesa, mes pralaimėjome, bet dėl to jis nebuvo nuliūdęs“, – sakė klasės draugas. Normaliai vaikinas elgėsi ir per vakarėlį, po kurio dingo.
Jį pažįstantys jaunuoliai kelia pačias įvairiausias versijas, tačiau daugelis vis dėl to įtaria, kad L. Grikšas tapo nusikaltimo auka.
„Gal jį, beeinantį gatvėje, kas nors užpuolė ir jis, bėgdamas nuo persekiotojų, tamsoje atsidūrė ant Nevėžio ledo ir įlūžęs nuskendo“, – svarsto vieni. Kiti spėja, kad draugas galėjo tapti prie pastato, kuriame įsikūręs prekybos centras„Iki Šermutas“ bei „Arena pizza“ sutemus besibūriuojančių agresyvių jaunuolių auka.
„Gal bandė apiplėšti, jis pasipriešino, nuo kokio smūgio prarado sąmonę, o užpuolikai, pamanę, kad užmušė, nuvežė ir įmetė į upę?“, – spėlioja kiti.
Dar kiti neatmeta galimybės, kad vaikinas galėjo būti apsvaigintas kokiomis nors medžiagomis ir paskandintas.
Sukrėstiems netikėtos draugo žūties jaunuoliams atrodo keista pagrindinė oficiali versija, kad L. Grikšas žuvo per nelaimingą atsitikimą. "Tarkim, jis nenorėjo, kad mama pastebėtų, jog jis išgėręs, todėl sumanė dar pasivaikščioti gatvėmis. Bet eiti į tokią nuošalią vietą, tamsoje, tąnakt pučiant itin stipriam ir žvarbiam vėjui bristi sniegu per parką iki upės – mažai įtikėtina, kad jis būtų tam ryžęsis", – abejojo jie.
