Geležinkelio pylimas ties Zuikių gatve ir daug aistrų keliančia vandens pralaida išvagotas takų. Jais vietos gyventojai trumpina kelią į Žemuosius Panerius. O kai kurie, žengdami per geležinkelio bėgius, sutrumpina ir gyvenimą.
Antradienį pavojingiausioje vietoje vėl buvo partrenktas vyras. Vienas Zuikių gatvės senbuvis liūdnai lingavo galva – tokių nelaimių bus dar ne viena, nes valdžia tik liežuviu sprendžia tunelio po bėgiais problemas.
Šis vilnietis, Zuikių gatvėje gyvenantis jau keturis dešimtmečius, matė daugiau nei dešimt nelaimių ant geležinkelio bėgių. Kai kurios buvo itin kraupios. Kitiems Zuikių gatvės gyventojams taip pat nebeužtenka rankų pirštų suskaičiuoti visų matytų avarijų.
Tarė vieną vardą po kito
„Mūsų, ne svetimas?” – vienas kito antradienį klausinėjo Zuikių gatvės gyventojai. Žinia apie nelaimę pasklido greitai. Vieni tikino, kad žuvusiajam po traukinio Klaipėda–Vilnius ratais 45-eri, kiti – kad 47 metai.
„Gal Kęstas? Juk jam panašiai tiek metų. Be to, jis mėgsta išgerti”, – spėliojo pirmoji gatvėje sutikta Janina.
Jos kaimynė prisiminė prieš nelaimę mačiusi geležinkelio pylimo viršumi einančią moterį.
„Žinau, kad Marina ėjo į kioską alaus. Ji visada ten eina. Bet sako, kad užmušė vyrą. Tai gal ji laimingai nuėjo, spėjo”, – svarstė moteris.
Jos kaimynė garsiai mąstė, kad turbūt nebėra gyvo Vlado.
„Eik tu, – sugėdino ją Janina. – Vladas juk mašina važinėja, pėsčias nevaikšto.”
Janina pranešė naujieną
Tokių spėlionių būna po kiekvienos nelaimės. Juk takai per geležinkelio bėgius veda tik į Zuikių gatvę.
Toliau namų nebėra, prasideda miškas. Vadinasi, taku ėjo ne svetimas, o kaimynas. O galbūt net artimasis.
Jau po keliolikos minučių Janina kaimynams, kurie visi sako gyvenantys kaime, nešė kitą naujieną: žuvusiajam – 65-eri.
Šį kartą tai buvo ne vietinis, tik retkarčiais į vieną trobą užsukdavęs vyriškis. Jis gyveno Paneriuose kitapus geležinkelio.
„Nuėjau ir paklausiau pareigūnų. O jie manęs klausia: kam tau žinoti, kiek žuvusiajam metų? Sakau, kad kaimynus nuraminčiau, kad galėčiau pasakyti – nesijaudinkite, ne į jūsų kiemą atėjo bėda”, – jau šviesesniu veidu postringavo Janina.
Išgąsdino kraupus vaizdas
Janinai antradienio avarija – viena baisesnių. Juk vyro kūnas buvo sudraskytas į gabalus, jie mėtėsi šalia bėgių.
„Paskui negaliu naktį užmigti. Bet kaip neisi? O gal taviškis prie bėgių guli”, – braukė ašarą moteris.
Kita Zuikių gatvės gyventoja Vanda su vyru išdrįso prie bėgių nueiti tik tada, kai lavonas buvo išvežtas.
Aplink mėtėsi ne tik pareigūnų vienkartinės pirštinės, žuvusiojo auliniai batai, bet ir kūno dalys.
Jas pamačiusi Vanda nedrįso artintis ir nuskubėjo namo. Netrukus ji gyvenvietės viduryje jau dalijosi naujienomis su kaimynais.
Kūnas riedėjo nuo šlaito
Antradienį Vilniaus geležinkelio stoties link važiuojančio keleivinio traukinio mašinistas jau nieko nebegalėjo padaryti pamatęs ant bėgių stovintį vyrą.
Po nelaimės geležinkelininkas pasakojo, kad pėsčiasis, išvydęs traukinį, kažkodėl ėmė mojuoti rankomis.
Iš už posūkio išniręs traukinys nusviedė vyrą apie pusšimtį metrų. Po to sumaitotas kūnas dar nuriedėjo nuo stataus šlaito ir liko gulėti ties kryžiumi. Nelaimėlio auliniai batai nuo smūgio nukrito nuo kojų.
Kryžius toje vietoje žymi 1976aisiais įvykusią nelaimę, kai Viktorija Ribokienė su mažamete anūke ant rankų ėjo per bėgius. Moterį traukinys mirtinai traumavo, o mergaitei buvo sulaužytas stuburas.
Prie bėgių visada sustoja
Anot Vandos, nelaimėlis ėjo pačia pavojingiausia vieta. Ten traukinys išnyra iš už posūkio ir, išvažiavęs iš Panerių stoties, būna spėjęs įsibėgėti. Moteris suskaičiavo, kad per pastaruosius dvejus metus vien toje vietoje traukiniai mirtinai sužalojo tris žmones.
Vanda žino, kad ten labiausiai reikia saugotis elektrinių traukinių, o ypač – naujųjų dviaukščių. Jie lekia greitai, be garso. Dar blogiau, kai traukiniai netoli tos vietos prasilenkia. Vienas nudunda, žengi bėgių link, o ten – iš kitos pusės atlekia.
Be to, toje vietoje tarp bėgių pripilta daug skaldos, į kurią klimpsta kojos, todėl jas reikia aukštai kelti. Čia ir įvyksta daugiausia nelaimių.
„Kai ten einu per geležinkelį, prieš bėgius sustoju ir ištempiu ausis. Kelis kartus apsidairau ir maunu. Skubėti reikia, nes traukiniai važiuoja labai greitai”, – dalijosi patirtimi Vanda.
Kad toje vietoje draudžiama vaikščioti, žymi ženklai abipus geležinkelio. Tačiau vietos gyventojams tai – nė motais.
Vienintelis Jonas juokavo: „Nieko baisaus. Reikia prisigerti ir tada eiti per bėgius. Velnias pagalvę pakiš.”
Gelbėjo moterį be rankos
Prie pat geležinkelio pylimo gyvenanti Genovaitė Stankevičiūtė ne tiktai matė dešimtis nelaimių. Jai su vyru yra tekę ir gelbėti nukentėjusiuosius.
Anksčiau G. Stankevičiūtė augino ožkas. Kartą vieną vakarą eina jų atsivesti iš ganyklos, girdi – rėkia ant bėgių. Nulekia – o ten traukinio partrenktas vyras kruvinas guli. Dar gyvas.
Kitą kartą gelbėti žmogaus prie bėgių G. Stankevičiūtė lėkė per sniegą tik su puskojinėmis. Moteriai traukinys nukirto ranką. Čiupę antklodę ir į ją įvertę sužalotąją G. Stankevičiūtė su vyru nunešė moterį nuo pylimo, įkėlė į savo automobilį ir nuvežė į ligoninę. Moteris liko gyva, tik be rankos.
G. Stankevičiūtės vyras su broliu 1976 metais nešė ant antklodės ir kaimynę V. Ribokienę, pakliuvusią po traukiniu su anūke. Deja, moteris mirė.
Tokių nelaimių kiekvienais metais būna kelios. Štai šiemet netoli G. Stankevičiūtės namo traukinys jaunuolį supjaustė į gabalus, kitas mirtinai partrenkė moterį. Kiek anksčiau traukinys ties Zuikių gatve ratais į gabalus supjaustė sugyventinių porą.
„Pripratau prie nelaimių kaip ir prie traukinių. Nebegirdžiu jų”, – nuolat dundant ratams prisipažino 43 metus prie geležinkelio gyvenanti pensininkė. Liko ji viena, vyras išėjo pas kitą, tad moteris jo nė vardo nenori prisiminti. Nebėra nei ožkų, nei vištų.
Grotos nuo pralaidos dingo
Zuikių gatvė pasidalijusi per pusę. Vieni gyventojai Panerius pasiekia kirsdami geležinkelį, kiti, gyvenantys arčiau vandens pralaidos po bėgiais, lenda į vamzdį ir išlenda kitoje pusėje.
Ši vandens pralaida ties Zuikių gatve – bene garsiausia Lietuvoje. Juk apie ją yra kalbėjusi net prezidentė Dalia Grybauskaitė, prie jos lankėsi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, dėl jos vyko pasitarimai bent keliose ministerijose, savivaldybėje, įvairiose kitose įstaigose.
Valdininkai sutaria – gyventojams reikia įrengti normalų tunelį, bet niekaip nesutaria, kas jį projektuos ir prižiūrės.
Labiausiai pralaida išgarsėjo prieš rugsėjo 1-ąją, kai įmonės „Lietuvos geležinkeliai” darbuotojai ją užvirino grotomis, kad vaikai ja negalėtų pasiekti mokyklos.
Negana to, geležinkelininkai pagrasino, kad ir tarp bėgių įrengs tvorą. Tačiau prieš porą savaičių vienoje pralaidos pusėje grotos dingo, o kitoje pusėje jose buvo išpjauta skylė. Kalbama, kad naktį pasidarbavo Zuikių gatvės gyventojai.
