Nuo sunkios ir ilgos ligos mirusi Jurbarko rajono Kazikėnų kaimo gyventoja Nijolė Tenikaitienė buvo palaidota praėjusį šeštadienį.
Į amžinojo poilsio vietą ją lydėjo devyni vaikai, gyvenimo draugas, giminės.
Pirmadienį jauniausia velionės duktė Monika trumpam apsilankė mokykloje.
Vienintelė iš gausios šeimos Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinę mokyklą lankiusi šešiolikametė parašė prašymą leisti tęsti mokslus po kelių dienų.
Leido pabūti su šeima
Prašymą klasės auklėtojai įteikusi dešimtokė ištarė: „Nepykite, bet aš į mokyklą ateisiu tik trečiadienį.”
„Neprieštaravome, kad Monika pabūtų namuose.
Prieš mamos laidotuves gražiai su ja pasikalbėjau. Mergina labai sielojosi dėl brangiausio žmogaus netekties.
Pasakiau jai: „Stenkis mokytis, o mes, kiek įmanoma, tau padėsime.”
Antradienį 16-metę namuose aplankė seniūnijos darbuotojai”, – apie pokalbį su dešimtoke vakar „Lietuvos rytui” pasakojo Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktorius Artūras Matukaitis.
Mirė medikų automobilyje
Trečiadienio rytą į mokyklą įžengusi Monika netrukus nuskubėjo į tualetą ir staiga parkrito jo tarpduryje.
Apalpusią dešimtokę bandė gelbėti pedagogai. Kol į mokyklą atskubėjo miestelio felčerė, jie darė dirbtinį kvėpavimą.
Netrukus iš Jurbarko į mokyklą atvykę greitosios pagalbos medikai nebeatgaivino šešiolikametės.
Apie 8 val. 50 min. ji mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į Jurbarko ligoninę, esančią už 13 kilometrų.
„Šiandien sužinojome, kad dešimtokei plyšo širdis”, – vakar ištarė A. Matukaitis.
Sirgo širdies liga
Tyrimą dėl 16-metės mirties priežasties atliekantys Jurbarko policininkai apklausė moksleivės tėvą, jos brolius ir seseris.
Versiją, kad šešiolikametė galėjo mirti dėl vaistų perdozavimo, policininkai atmetė gavę teismo medicinos eksperto išvadas.
„Mergina mirė netikėtai, todėl buvo manoma, kad galbūt apsinuodijo vaistais. Tačiau paaiškėjo, kad ji sirgo širdies liga”, – teigė Jurbarko policijos komisariato viršininko pavaduotojas Aivaras Dumčius.
Velionės teta Danutė Damkienė pasakojo, jog mirties liudijime parašyta, kad nepilnametei sustojo širdis.
Anot moters, tik atlikus skrodimą paaiškėjo, kad Monika sirgo širdies liga, kurios medikai jai nebuvo nustatę.
„Mamos netektis – didžiulis skausmas, o Monikos silpna širdis šio skausmo neišlaikė.
Žinoma, įtartina, kad po motinos laidotuvių praėjus trims dienoms miršta duktė.
Manau, kad joks žmogus neturi teisės lįsti į svetimų žmonių skausmą ir ieškoti kaltų, kodėl nutrūksta gyvybė.
Niekam neleisiu juodinti sesers atminimo, kovosiu už jos šeimą. Neleisiu, kad sesers vaikai būtų drabstomi purvais.
Jie ir taip purvo daug matė, o apie juos blogai kalba tie, kurių galvoje ir širdyje tuščia”, – susijaudinusi vakar kalbėjo D.Damkienė.
Norėtų psichologų pagalbos
Moteris pasakojo, kad per sesers laidotuves Monika ją apkabinusi verkė ir prašė padėti. Kai N. Tenikaitienė kelerius metus sirgo, o pastaruosius du mėnesius gulėjo ligoninėje, D. Damkienė rūpinosi seserimi, o jos vaikams tapo atrama.
Ligoninėje seserį slaugiusi moteris kasdien vaikus guodė, kad jų mama nemirs. Tik prieš mirtį teta paskambino jiems ir pasakė, kad atvažiuotų į ligoninę atsisveikinti.
„Kai sesuo sirgo, psichologai jos jauniausiai dukrai nepadėjo. Psichologų pagalbos dabar reikia Monikos broliams ir seserims, nes jie yra palūžę, bet laidotuvėse psichologų nėra”, – skausmo prislėgta kalbėjo D. Damkienė.
Mokykloje pagalbos neprašė
Asta Danisevičiūtė, Smalininkų L. Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja
„Po dešimtokės mirties trečiadienį mokykloje dirbo Jurbarko švietimo skyriaus pavaduotoja ir trys specialistai iš Pedagoginės psichologinės tarnybos. Su dešimtokais jie kalbėjosi apie Monikos mirtį.
Psichologai neaplankė mirusios dešimtokės brolių ir seserų, nes jų tą dieną nebuvo namuose.
Jeigu artimieji žinojo, kad po motinos mirties šešiolikametei reikia psichologo pagalbos, galėjo apie tai pranešti mokyklai. Tikrai būtume pasirūpinę, kad į namus atvyktų psichologas.”
