Ž. Kačanausko kūną Raudondvaryje (Kauno r.) esančiame šeimos bute praėjusią savaitę rado žmona Loreta. Vyriškis kurį laiką gyveno vienas ir retai iškeldavo koją į lauką.
Rašytojas kelias dienas neatsiliepė į telefono skambučius, niekas jo nematė, todėl radę užrakintas duris, kurių niekas neatidarė, artimieji paprašė policijos pareigūnų jas išlaužti. Tada ir paaiškėjo kūrėjo dingimo paslaptis – jis rastas negyvas.
Nors ekspertų išvados dar negautos, policijos tyrėjai mano, kad kaunietį pražudė alkoholio ir vaistų kokteilis.
Elgesys smarkiai pasikeitė
Prieš gerą pusmetį Ž. Kačanauskas dar rašė straipsnius, dirbo asmeniniu konsultantu, retsykiais įsisukdavo į verslo reikalus.
Atrodė, kad šeima neturi nei finansinių, nei jokių kitokių rūpesčių.
Tačiau pavasarį jis smarkiai pasikeitė – pažįstamiems žurnalistams pradėjo siuntinėti žinutes siūlydamas atskleisti skandalingas istorijas.
Kaunietis tikino turįs daug slaptos informacijos apie banko „Snoras” bankrotą, padirbtų eurų spausdinimo istoriją Kaune, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skandalą.
Kartais susidarydavo įspūdis, kad jis tikrai gali turėti svarbios informacijos, tačiau trūko konkretumo. Ž. Kačanauskas pyko, jog žurnalistai neina jo nurodytu keliu ir neatlieka tyrimų.
Dabar aiškėja, kad jau tuomet vyriškis buvo įnikęs kilnoti taurelę ir kartais tai darydavo kelias dienas be pertraukos.
Akis slėpė tamsūs akiniai
„Lietuvos ryto” žurnalistas su Ž. Kačanausku buvo susitikęs likus maždaug dviem savaitėms iki jo mirties.
Du dešimtmečius pažįstamas kolega primygtinai siūlėsi papasakoti apie pogrindinę eurų spaustuvę, veikusią Kaune 2003 metais.
„Aš žinau, kas finansavo šį projektą. Tai žinoma Kauno įmonė. Dirbk ir parodyk jėgą”, – tąkart kalbėjo Ž. Kačanauskas.
Jis prašė neišduoti informacijos šaltinio, nes tokiu atveju būtų nužudytas.
Tiesa, Ž. Kačanauskas negalėjo konkrečiau paaiškinti, kas sieja jo nurodytą įmonę su bausmę jau atliekančiais klastotojų gaujos nariais.
Pats vyriškis susitikimo metu atrodė neatpažįstamas. Jis nešiojo tamsius saulės akinius, kurių neužmiršdavo ir pozuodamas fotografams. Šįkart akiniai maskavo mėlynę paakyje.
Nors plieskė saulė, Ž. Kačanauskas buvo užsimetęs odinę striukę, basomis įsispyręs į šlepetes. Vos jam prisiartinus pasklido stiprus alkoholio tvaikas, buvo matyti, kad vyrui sunkiai sekasi išlaikyti koordinaciją.
Vėliau Ž. Kačanauskas telefonu atsiuntė dar kelias žinutes – ragino demaskuoti nusikaltėlius ir aplenkti teisėsaugos pareigūnus.
Tikėjosi nustebinti žiniomis
Ž. Kačanauskas neslėpė siekio būti žinomas ir populiarus žmogus, bet tuo pat metu vengė viešumos, nesirodydavo jokiuose pasilinksminimo vakarėliuose.
Žurnalistas manė galįs pelnyti populiarumą rimtais analitiniais ekonomikos straipsniais ir iš pradžių smarkiai stebėjosi, kad skaitytojus labiau domina kitos temos.
Dėl šių charakterio savybių jis artimai bendravo vos su keliais žmonėmis. Vienas tokių – inžinierius, išradėjas, vienas interneto Lietuvoje pradininkų Vladas Palubinskas.
Jis bičiuliui skambino likus porai dienų iki mirties, tačiau niekas neatsiliepė. Galbūt tuo metu Ž.Kačanauskas jau buvo miręs.
V.Palubinskas tvirtino neturįs aiškaus atsakymo, kas atsitiko jo draugui, kuris anksčiau labai saikingai vartojo alkoholį, niekada nerūkė, nuolat žaidė krepšinį.
„Policijos pareigūnams reikėtų atidžiai ištirti mirties aplinkybes”, – įsitikinęs V.Palubinskas. Kita vertus, jis prisipažino neturįs jokių įrodymų, kad tai gali būti ne savaiminė mirtis.
Tapo kūrybos kritiku
Beveik visus rimčiausius savo kūrinius Ž.Kačanauskas parodydavo būtent V.Palubinskui, kuris tapo svarbiausiu jo kritiku.
Rašydamas skandalingąjį romaną „Moterys ir meilužiai” rašytojas atskiras jo dalis taip pat siųsdavo bičiuliui.
„Žygintas visa galva buvo pasinėręs į Sigmundo Freudo veikalų studijavimą”, – pasakojo V.Palubinskas. Būtent šio garsaus austrų psichologo darbai turėjo daugiausia įtakos Ž.Kačanauskui rašant prieštaringai vertinamą romaną.
Išleidęs neįtikėtinas populiarumo aukštumas pasiekusią knygą Ž.Kačanauskas neslėpė pasitenkinimo.
Tiesa, jis pasirašė Edmundo Katano slapyvardžiu.
Galbūt norėjo tokiu būdu apsidrausti nuo galimos nesėkmės, tačiau vėliau tikino ketinąs leisti romaną užsienyje, o Žygintas Kačanauskas užsieniečiams – sunkiai perskaitoma ir įsimenama pavardė.
„Populiarumas jam buvo tikrai svarbus dalykas gyvenime. Galbūt neįvykdyti pernelyg aukšti siekiai, nevisavertiškumo kompleksas ir pakeitė Žygintą”, – svarstė V.Palubinskas.
Išgarsino savitas požiūris
Prieš du dešimtmečius skandalingai išgarsėjęs verslininkas, aktyvus kapitalizmo propaguotojas Arvydas Stašaitis buvo tas žmogus, kuris padėjo Ž.Kačanauskui pakliūti į viešumą.
Tuo metu A.Stašaitis aktyviai skleidė savo idėjas, o viename dienraštyje dirbantis Ž.Kačanauskas atvyko išklausyti verslininko pozicijos.
Juodu keliskart susitiko A.Stašaičio bendrovės biure Kaune, daug kalbėjosi, o netrukus verslininkas vaikinui pasiūlė darbą.
„Mačiau jo susidomėjimą kapitalizmu. Žygintas tuo metu vedė ir persikėlė gyventi į Kauną, todėl pasiūliau jam dirbti verslo laikraščio „Biznis” redaktoriumi”, – pasakojo A.Stašaitis.
Ar nestebino daugeliui keistas Ž.Kačanausko požiūris į daugelį dalykų ir reiškinių?
„Visi mūsų bendraminčiai, kurie domėjosi kapitalizmu, buvo savotiški žmonės. Jam labai rūpėjo bendraminčių įvertinimas, todėl visada stengėsi būti viršūnėje”, – neslėpė A.Stašaitis.
Kitas žinomas visuomenės veikėjas Šarūnas Novickis taip pat pripažįsta, kad Ž.Kačanauskas buvo savotiškas žmogus: „Jis turėjo savo požiūrį ir nebijojo jo pareikšti.”
Juodu su Ž.Kačanausku susipažino, kai pastarasis ieškojo autorių laikraščiui „Biznis”.
Tuomet Š.Novickis parašė kelis straipsnius, tačiau su Ž.Kačanausku jokių kontaktų jis nebeturėjo jau maždaug 15 metų.
Kai leidinys sustiprėjo, Ž.Kačanauskas pareiškė norą jį nusipirkti.
A.Stašaitis neprieštaravo, tačiau laikraštis greitai nunyko, o pats verslininkas atsidūrė už grotų.
Ten jis praleido daugiau kaip penkerius metus ir visi ryšiai su Ž.Kačanausku nutrūko.
Susitiko žaisdami petankę
A.Stašaitis apie Ž.Kačanausko mirtį sužinojo praėjus kelioms dienoms po jo laidotuvių.
„Labai nustebino tai, ką sužinojau. Žygintas niekada nerūkė, niekada nemačiau jo girto. Visada atrodė, kad jam svarbus sveikas gyvenimo būdas”, – kalbėjo A. Stašaitis.
Paskutinį kartą jis su žurnalistu buvo susitikęs prieš porą metų Birštone, kur dabar A.Stašaitis ir gyvena.
Šiame mieste vyko petankės turnyras.
A. Stašaitis buvo šios sporto šakos pradininkas Lietuvoje, todėl labai nustebo sužinojęs, kad Ž. Kačanauskas taip pat žaidžia petankę.
Jokių pavojaus signalų A. Stašaitis tąkart neįžvelgė, nors Ž. Kačanauskas užsiminė apie nesklandumus šeimoje. Seni pažįstami aptarė svarbiausius dalykus ir vėl ilgam išsiskyrė.
Sunkiai pritapdavo kolektyve
Žurnalistas bandė jėgas įvairiose verslo struktūrose, tačiau kaskart suprasdavo, kad būti samdomu darbuotoju – ne jam skirta misija. Dar keisčiau, kad visi darbdaviai likdavo labai patenkinti jo darbu.
Ž.Kačanauskas maždaug metus dirbo Ūkio banko atstovu spaudai, tačiau paliko šį postą.
„Neturėjome jam jokių priekaištų, tačiau Žygintui banke trūko veiklos, mat bankai tais laikais informacijai viešojoje erdvėje skyrė gerokai mažiau dėmesio negu dabar”, – prisiminė tuometis Ūkio banko valdybos pirmininkas Valdimaras Būtėnas.
Jo nuomone, Ž. Kačanauskas buvo analitinio mąstymo žmogus, domėjosi ekonomika ir į viską žiūrėjo net pernelyg rimtai.
„Žygintas buvo individualistas, kuris savęs ieškojo ir turbūt nerado”, – svarstė buvęs banko vadovas.
Panašiai apie mirusįjį kalbėjo buvęs alaus daryklos „Ragutis” (dabar – „Volfas Engelman”) generalinis direktorius Kęstutis Paplauskas: „Darbštus, sąžiningas ir dalykiškas žmogus, jokių priekaištų jam neturėjome.”
Ž.Kačanauskas iš alaus daryklos savo noru pasitraukė po to, kai ją iš Čekijos investuotojų nupirko Suomijos įmonė „Olvi”. Naujieji šeimininkai nusprendė sumažinti darbuotojų skaičių ir pirkti didžiąją dalį paslaugų.
Asmeninė erdvė – neliečiama
Net pasirodžius smarkiai Ž. Kačanauską išgarsinusiam romanui visuomenė apie jį žinojo labai mažai, o apie šeimą ir artimuosius – dar mažiau.
Žurnalistų kalbinamas rašytojas vengė apie tai kalbėti. Vyriškiui atrodė, kad visuomenei reikia žinoti tik apie jo darbus.
Stebint iš šalies atrodė, kad juodu su žmona Loreta – ideali pora. Tiesa, L.Kačanauskienė visada buvo gyvybinga, judraus būdo moteris, o Ž. Kačanauskas – ramus namisėda.
Jis sunkiai pasiduodavo žmonos įkalbinėjimams važiuoti atostogauti į užsienį – vyriškiui labiau patiko ilsėtis Lietuvoje.
Ž. Kačanauskas draugams buvo prasitaręs, kad jo tėvą sugniuždė alkoholis, ir tvirtino net neturįs apie ką su juo kalbėti.
Atrodo, alkoholis paliko lemiamą žymę ir paties Ž.Kačanausko gyvenimo istorijoje.
Skaitytojai graibstė romaną
* Knyga apie vyrų geidulingumą ir moterų materializmą – taip trumpai romaną „Moterys ir meilužiai” pristatydavo Ž.Kačanauskas.
* Autorius tvirtino norėjęs padėti moterims geriau suprasti vyrų norus ir taip padėti išsaugoti šeimos santarvę.
* Skaitytojai pasidalijo į dvi grupes – vieni niekino kūrinį, o kiti tikino, kad tai – tikrovės atspindys.
* 2006-aisiais išleistas kūrinys Lietuvoje beveik pusmetį išsilaikė perkamiausios grožinės literatūros sąrašo viršuje.
* Daugiau kaip 20 tūkstančių egzempliorių tiražu išleistos knygos paklausa aplenkė net garsiuosius Dano Browno romanus „Da Vinčio kodas” ir „Angelai ir demonai”.
* Knygos autoriaus honoraras Lietuvoje galėjo siekti daugiau kaip 100 tūkst. litų.
* Vėliau romanas išleistas Latvijoje ir Lenkijoje, tačiau dėl užgriuvusios ekonominės krizės kaimyninėse šalyse jis nebuvo toks populiarus.
* Pagal šį Ž.Kačanausko romaną buvo sukurtas televizijos serialas.
