Gedulingus kaspinus ryšinčių motociklininkų, suvažiavusių iš Kauno, Šakių ir kitų Lietuvos vietovių, atsisveikinimas su savo bendraminčiu kunigu D. Sruoginiu buvo labai liūdnas ir jaudinantis. Prieš mišias baikeriai uždengė bendražygio karstą, o vėliau riaumojantys plieniniai žirgai lydėjo kunigo palaikus į amžinąją poilsio vietą – jo gimtinę Paluobius, esančius netoli Griškabūdžio.
Laidotuvės įvyks ketvirtadienį 12 valandą. Šio miestelio kapinėse ilsisi kunigo motina, seneliai, giminės.
D. Sruoginio artimas draugas, buvęs pasienio užkardos vadas Redas Juškaitis sunkiai tramdė ašaras, pasakodamas apie paskutines savo draugo dienas.
„Darius buvo patyręs motociklininkas. Netikiu, kad jis galėjo važiuoti nesaugiai. Jis tikrai nebuvo pervargęs, nes persikėlęs iš Islandijos keltu į Vokietiją buvo gerai pailsėjęs. Atsivertęs žemėlapį, kur įvyko nelaimė, įsitikinau, kad Darius buvo nuvažiavęs ne daugiau kaip 150 kilometrų“, - pasakojo SMS žinutėmis dažnai su motociklu „Honda Varadero“ keliavusiu D. Sruoginiu susirašinėjęs draugas.
Nelaimė įvyko apie 18 val. 30 min., kai aplenkęs sunkvežimį D. Sruoginis buvo priverstas staigiai stabdyti. Iš paskos važiavęs sunkvežimis rėžėsi į lietuvį, kuris nuo smūgio bloškėsi į atitvarus ir žuvo vietoje. Apie tai rašė Vokietijos spauda.
Nebus tradicinių linksmybių
Skaudi žinia sukrėtė Slavikų ir Sudargo parapijos tikinčiuosius, kurių ganytojas buvo D. Sruoginis. Todėl Slavikų seniūnas Vidmantas Sprainaitis nutarė paskelbti gedulą. Gerbiant D. Sruoginio atminimą šiemet nebus tradicinės miestelio šventės, kuri sutapdavo su Šv. Onos atlaidais.
„Netekome išmintingo žmogaus, kurio pašaukimas buvo tarnauti žmonėms ir Dievui“, – kalbėjo seniūnas V. Sprainaitis.
Linksmas, draugiškas, nemėgstantis kuo nors skųstis kunigas D. Sruoginis vaikystėje regėjo daug skurdo. Jis užaugo šešių vaikų šeimoje, kurią buvo palikęs tėvas Jonas Sruoginis. Dėl šios priežasties Darius negalėjo jam atleisti, todėl nepalaikė jokių ryšių.
Po kelionės žadėjo nusiskusti barzdą
Kunigą Darių žmonės dažnai painiodavo su broliu Edvardu, dirbančiu Sudarge gaisrininku. Darius buvo iš trynukų, todėl birželio 27-ąją šiemet gimtadienį šventė ne tik jis, bet ir Lietuvoje likę broliai Ramūnas ir Edvardas.
Klebonas netgi buvo užsiauginęs barzdą, kad skirtųsi nuo identiško savo brolio Edvardo.
„Vis prašiau Darių, kad nusiskustų savo barzdą, nes atrodė gerokai vyresnis. Jis man pažadėjo tai padaryti, kai pasieks savo svajonę – aplankys Islandiją. Ši šalis jau aplankyta, o Dariui barzdą teko skusti, kai užgeso jo gyvybė. Turėjau vykdyti jo pažadą“, – prisipažino lyg du vandens lašai į brolį panašus Edvardas.
Buvo prisirišęs prie savo augintinių
Savo šeimininko nesulaukė kunigo D. Sruoginio augintiniai, kuriuos jis kartu pasiimdavo į medžioklę – juoda kalė labradorė Stela ir numylėtinis bavarų pėdsekys Paigas.
Šiuos šunis prižiūrinti Slavikų gyventoja Astina Barštaitienė kalbėjo, kad D. Sruoginis dažnai jai parašydavo iš kelionės žinučių, klausdamas, ar nėra kokių nors blogų žinių, ar nesusirgo jo šunys.
Sunkiausia Dariui būdavo, kai tekdavo ką nors iš parapijos laidoti. Tai, kad jo paties gyvenimo siūlas gali netikėtai nutrūkti, niekada neužsimindavo, nes buvo patenkintas savo likimu.
