Į autonominiame Danijos regione esantį Farerų salyną aistringas
keliautojas, kandidatas į baikerių klubą D. Sruoginis išsirengė vienas.
Motociklininkas kelias savaites nakvojo palapinėje, fotoaparatu ir
vaizdo kamera fiksavo gamtos vaizdus.
„Darius metė iššūkį ir išvyko vienas. Jo kelionės metu bendraudavome
trumposiomis žinutėmis. Tai buvo tarsi jo piligriminė kelionė
snieguotais kalnų keliais. Jis buvo draugiškas, trokštantis pažinti
pasaulį žmogus“, - kalbėjo kunigo bičiuliai.
Žuvusiojo kūno pargabenimu rūpinasi artimieji bei Vilkaviškio vyskupijos
dvasininkai.
Tikimasi, kad iš Šakių rajono kilusio kunigo palaikai į gimtinę bus
parvežti ateinančios savaitės viduryje.
„Matyt, tokia Dievo valia“, - apie energingo klebono žūtį kalbėjo jį
pažįstantys žmonės. Kiti mano, jog tai - lemtis. D. Sruoginis
pastaraisiais metais buvo patyręs mažesnių bei didesnių eismo nelaimių.
Klebonas apkeliavo daugybę šalių. Jis lankėsi Albanijoje, Rumunijoje,
Kosove, Armėnijoje, Čečėnijoje, Dagestane, Gruzijoje, Norvegijoje,
Šveicarijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Irake, Irane.
„Į Slavikus jis atvyko prieš aštuonerius metus iš Kudirkos Naumiesčio,
kuriame ketverius metus dirbo vikaru.
Klebonas buvo aktyvus, žingeidus. Iš kelionių parapijiečiams parveždavo
suvenyrų, įdomiai pasakodavo įspūdžius.
Be to, kunigas buvo aistringas medžiotojas, - trofėjų pilna klebonija“,
- pasakojo Slavikų seniūnijos seniūnas Vidmantas Sprainaitis.
D. Sruoginio kelionių nuotraukų galima rasti internete. Prie dažnos
fotografijos - filosofinis prierašas, atskleidžiantis kunigo asmenybę.
Su Lietuvoje laukiančiais bičiuliais motociklininkas bendravo žūties
išvakarėse - tarėsi peržiūrėti filmuotus kelionės įspūdžius.
Tragiškos avarijos aplinkybių, kol nesugrįžo žuvusiojo parsivežti išvykę
asmenys, kol kas niekas nežino.
D. Sruoginis yra iš trynukų. Trynukų sūnų motina yra mirusi. Broliai turi
seserį.
Seniūnas V. Sprainaitis pasakojo, kad Darius prieš kurį laiką užsiaugino
barzdelę: „Vienas jo brolių, Sudarge dirbantis gaisrininku, yra
identiškas. Aplinkiniai nuolat juos painiodavo, todėl klebonas
nusprendė, kad skiriamuoju ženklu galėtų būti barzdelė“.
Slavikų gyventojai su klebonu atsisveikins šv. Onos bažnyčioje.
Po to jis bus pašarvotas gimtajame Paluobių miestelyje.
